Centrinėje Vilniaus arterijoje, Gedimino prospekte, restoranas „Cantonese“ duris atvėrė prieš kelias savaites. „Moderni Azijos virtuvė“ toks papildinys iškaboje lydi pavadinimą.
Šios vietos savininkas – verslininkas Rytis Kričenas ir tai ne pirmas jo verslas, susijęs su maistu, tačiau pirmasis restoranas. Prieš kelerius metus jis buvo vienas iš projekto, tiekusio produktus iš ūkininkų miestiečiams, bendraįkūrėjų (jis ir toliau sėkmingai gyvuoja), jam priklauso „BAR Pahonia“ – baltarusių ir ukrainiečių bendruomenės itin pamėgtas baras Vilniuje.
Naujasis restoranas duris atvėrė vietoje, kur jau buvo nemažai bandymų sukurti valgytojus traukiantį tašką – čia ruoštas ir veganiškas maistas, kurį laiką karaliavo vietnamietiška virtuvė. Tačiau šie projektai nebuvo sėkmingi.
R.Kričenas pasakoja senokai turėjęs viziją įkurti kokybiško Azijos maisto restoraną, kuris dvelktų prabanga ir išskirtinumu, būtų skirtas siauresniam gurmanų ratui. Tačiau kai susidėjus įvairiausioms aplinkybėms jam į akiratį pakliuvo dabartinės restorano patalpos, kur gali tilpti apie 140 svečių, koncepcija kiek pasikeitė.
Taip, Azijos virtuvė liko dėmesio centre, ingredientų kokybė irgi labai svarbi, tačiau didelių pretenzijų į prabangą čia nėra – erdvu, tvarkinga, daug įvairaus dydžio stalų, šiek tiek iš Tolimųjų Rytų atkeliavusių detalių, bet pati vieta demokratiška ir neįpareigojanti. Čia kviečiama užsukti ir dienos pietų, ir popietės užkandžio ar deserto, ir, žinoma, vakarienės.
„Cantonese“ meniu kūrimą ir šeimininkavimą virtuvėje R.Kričenas patikėjo talentingam šefui, kuriuo akivaizdžiai džiaugiasi ir didžiuojasi.
Tai iš Filipinų kilęs patyręs Azijos virtuvės ekspertas Gil Deoquino. Jis sveikinasi plačiai šypsodamasis, teiraujasi, kaip patiko maistas, ir tiesiog nušvinta patvirtinus, jog maistas išties gardus.
Nesinorėjo restorano, kuriame vartai storą meniu, bet iš esmės supranti, kad ten tų pačių patiekalų variacijos.
Įdomu, jog G.Deoquino prieš kelerius metus jau dirbo Vilniuje, vėliau jam teko darbuotis ir Dubajuje, Abu Dabyje, Seišeliuose. Tačiau, apsukęs ratą, į Vilnių jis vėl sugrįžo iš Kyjio. Tuo metu Ukrainoje jau tvyrojo Rusijos invazijos nuojauta, tačiau aktyvūs kariniai veiksmai dar nebuvo prasidėję.
Be šefo, virtuvėje dar dirba vyrukai iš Ukrainos, Irano ir Tadžikistano. Kompanija itin daugiakalbė, o tarpusavyje jie bendrauja anglų ir rusų kalbos mišiniu. „Puikiai susikalba“, – šypteli R.Kričenas, kol virtuvės komanda pozuoja fotografui.
Kaip tiesiogiai sufleruoja restorano pavadinimas, čia pristatoma Kinijos Kantono regiono virtuvė, o joje, pasak pašnekovo, susieina daugybė įvairiausių kulinarinių visos Azijos įtakų.
Vis tik nuo pat pradžių buvo nutarta kurti ne begalinį, kaip būna dažname kinų restorane Lietuvoje, tačiau nesunkiai akimis aprėpiamą meniu. „Visi patiekalai yra savito skonio, originalūs ir gardūs. Žinoma, dalyvavau meniu kūrimo procese, tačiau už patiekalų pasiūlymus buvo atsakingas šefas. Manau, pavyko. Nesinorėjo restorano, kuriame vartai storą meniu, bet iš esmės supranti, kad ten tų pačių patiekalų variacijos, gal tik mėsa kitaip supjaustyta“, – kiek ironizuoja restorano savininkas.
Paklaustas, kokie gi patiekalai restorane yra svarbiausi, charakteringiausi, jis susimąsto, o paprašytas vis tik patarti, nuo ko pradėti ragauti, jis sako, kad tai būtinai turėtų būti dim sum ir kantonietiškai paruošta antis.
Meniu galima rasti net 11 dim sum variacijų, jie ne tik lengvučiai, gardūs, bet ir traukia akį savo forma, tešlos spalva, puošyba.
Dim sum žmogus iš gatvės, greičiausiai, pavadintų tiesiog koldūnais, tačiau pašnekovas skuba patikslinti, jog tai plonytės tešlos krepšeliai su įvairiausiais įdarais, verdami garuose. Ir iš tiesų, kai ant stalo atkeliauja bambukinis krepšelis su dimsum'ais, tiesiog koldūnais jų neapsiverčia vadinti liežuvis.
„Cantonese“ jie gali būti įdaryti ir krevetėmis, ir aštuonkojais, ir kepta antiena, ir jautiena, ir daržovėmis. Meniu galima rasti net 11 dim sum variacijų, jie traukia akį savo forma, tešlos spalva (gali būti ne tik įprasta balkšva, bet ir juoda, žydra!), puošyba. Vien dėl šių mažų valgomų meno kūrinių restorano virtuvėje įdarbintas specialus garinimo aparatas. Dim sum porcijos kaina čia varijuoja tarp 5 ir beveik 7 eurų.
Dar vienas patiekalas, kurio šefas ir restorano savininkas siūlytų būtinai ragauti, tai kantonietiškai paruošta antis. Mėsa šiam patiekalui atkeliauja iš ūkio Lietuvoje, tačiau paukštiena ruošiama net porą dienų – ji marinuojama, tuomet vytinama, kepama, o tada skrudinama. Ant stalo ji atkeliauja su permatomais tešlos blyneliais, įvairių šviežių gėrybių šiaudeliais ir hoisin padažu. Belieka susidėlioti improvizuotą suktinuką ir ragauti.
Turtingo skonio čia ir sriubos – pavyzdžiui, antienos su ryžių makaronais ar su tigrinėmis krevetėmis įdarytais wonton'ais, visos jos patiekiamos jaukiuose, giliuose dubenyse. Pagrindiniai patiekalai čia kainuoja nuo 11 iki 34 eurų, sriubos – nuo 6 iki 7,30.
Restorane galima rasti ir tokios klasikos, kaip traškūs suktinukai (dar žinomi kaip springrolls'ai), kepti ryžiai su priedais ar saldžiarūgštė vištiena su mangais. Tik šefas G.Deoquino juos bus kilstelėjęs į kiek aukštesnį lygį, nei galbūt daugelis tikėtumėmės.
Kiekvieną darbo dieną restoranas kviečia dienos pietų. R.Kričenas sako, kad įsikūrę tokioje vietoje, kur per pietus juda nemažas žmonių srautas, jie beveik privalo tokius tiekti – tai ir būdas sudominti lankytojus, kurie galbūt vėliau grįžtų vakare, savaitgalį, taptų nuolatiniais svečiais. Kol kalbamės su šios vietos savininku ir šefu, kaip tik prasideda pietų metas ir restorano durys imamos darinėti vis aktyviau, praeiviai vis stabteli prie lauke demonstruojamo meniu.
Per pietus retokai kas turi laiko pasimėgauti ir desertais, tačiau pašnekovai sako, jog ir jie čia neįprasti ir labai skanūs. Išskirtiniu saldžiajame trejetuke R.Kričenas įvardija pandano sulčių ir kokoso želė su ličiais ir vyšniomis.