Prieš kelerius metus, kai užsidarė „Daiktų viešbutis“, pajutau stagnaciją, o tą šviežią jauną bangą surakino tyla. Tiksliau tariant – kolonkių, po 50 tūkst. eurų ir dušo kabinų po pusę milijono parduotuvės. Dvasios nebėra.
Lietuvių dizainerių parduotuvės nusėdo Gedo devyniuose, panoramose ir akropoliuose, jaunieji kūrybininkai išsisklaidė, reklamos agentūros su visomis stiliagomis persikėlė į Sapiegų verslo parką sostinės Antakalnio rajone. Visi susikrovė daiktus ir atia. Visiškai trashy kinų restoranas „Cheng du“ su šefu Čingčangu priešakyje – ir tas gyvatė kažkur gilyn nulindo. O visa idėja, tik kad kažkokia kitokia, persikėlė į Stoties rajoną.
Kai dabar ne auksiniai (mano subjektyviomis akimis) 2013-ieji, o 2020-ieji, įeinu į Ševčenkos g. 16 kiemą ir pajuntu „tuščią vaibą“ – praskrenda šieno kupeta kaip vesternuose, sukarksi varna, genys kalena į medį, tolumoje trumpai suklykia moteris.
Bet gal aš ne visai teisus. Rajono, kuris buvo, faktas, – nebėra, bet yra kitoks Naujamiestis. Gal ir jį galima prisijaukinti. Kieme iškart pasitinka baras „Elektrit“, kuriame ypač smagu vasarą, kai gali su (ne)alkoholinio gėrimo taure (ne)legaliai atsisėsti ant šaligatvio bortelio. Paėjęs dar toliau randu „Backstage cafe“, kurioje už pigiai šildosi daug freelancer'ių ir dirba savo darbus-nedarbus. Šitie dar nepabėgo iš Naujamiesčio.
Paėjęs į priekį dar 5 metrus randu vietelę, pavadinimu „Delta mityba“. Čia kartais naktimis vyksta geri vakarėliai – „Delta mitybos“ patalpos virsta klubu „Autarkia“.
„Delta mityba“ savo feisbuko puslapyje sako, kad yra „išlaisvinta azijietiška virtuvė“. Nežinau, kas yra suvaržyta (gal jie turi omeny „Čing Čang'ą“?), nes iš Azijos šalių esu buvęs tik Tailande, neapkeliavau viso pasaulio ir neragavau tiek daug išlaisvinto maisto. Tad ir mano nuomonė apie maistą bus ultrasubjektyvi, nors viskas, apie ką galvoju šiame pasaulyje, yra būtent jis (draugai paliudytų).
Užsisakiau patiekalą, pavadinimu „Bibimbapas“. „Bi bim bap korėjietiškai reiškia „maišyti ryžiai“. Skirtingais būdais paruoštos daržovės, naminis majonezas, specialus ssamjang padažas, (OMG!) keptas kiaušinis bei pasirinktinai: vegetariškas arba mėsiškas topping'as!“ – sako „Delta mityba“. Čia dar yra visokių sriubų ir jau populiariomis Vilniuje tapusių bao bandelių.
Patiekale figūravę marinuoti mėlynieji svogūnai – tobuli, nežinau, ar esu skanesnių valgęs. Norėčiau užsisakyti kaip atskirą patiekalą arba nusipirkti dėželę į namus. Kiaušinis, pradūrus lazdele, išteka ir tampa puikiu padažu dubenėlio dugne esantiems ryžiams (juos suvilgo ir labai geras majonezas, paslėptas po tuo kiaušiniu). Kiauliena – na, žinau, kad čia kažkoks neįprastas paruošimo būdas, bet paragavus jos jauti bejausmį neįkandamą riebalą ir kietoką mėsytę... Ir vėsoką mėsytę.
Šalia buvę avinžirniai su kažkuo (moliūgu? saldžia bulve?) buvo labai šalti ir sutrukdė patiekalui tapti visuma, dabar tai buvo padriki produktai viename dideliame dubenyje. Jei tai būtų kitas patiekalas, užsimesčiau šaukštelį druskytės ir eitų kaip daina. Burokėliai labai neįprasti. Tokie neįprasti, kad norėjau paklausti, kokiuose prieskoniuose jie maudosi. Betgi klausti nemalonu, kavinėje esi, o ne pas babą, kur gali išgauti visas paslaptis.
Supratau, ką jie norėjo pasakyti žodžiu „išlaisvinta azijietiška virtuvė“. Šio eksperimento (bent jau Lietuvoje – tikrai eksperimento) skonis toks man nepažintas, kad net nežinau, ar buvo skanu. Kaina už dubenėlį – 7 eurai. Tik nesupraskit neteisingai, tikrai grįšiu – ragausiu sriubas ir bao.
Šiltojo sezono metu jie staliukus išsineša į lauką ir rengia vakarienes. Tikrai rekomenduoju apsilankyti – pajusite tai, ką aš jaučiau tais 2013-aisiais.
Naujamiesti, prisikelk. Ir gyvuok amžinai.
