Agnė prieskonių parduotuvę atidarė kiek daugiau kaip prieš metus, o kai susitikome, ji buvo ką tik įsikrausčiusi į naujas patalpas Užupyje (kai čia su fotografu lankėmės, virš durų dar nė nekabėjo jokia iškaba). Per tą laiką ji ne tik išplėtė pradinį asortimentą, bet ir ėmė sėkmingai bendradarbiauti su žinomais Lietuvos virtuvės šefais.
-
Asta rinkodarą iškeitė į savo kepyklą, tam pastūmėjo desertų prenumeratų bumas
-
Giedrės ir Jovitos skanėstų galima rast net filharmonijoje, dėl „macarons“ palūžta visi
-
Vilniečių pora Justiniškes lepina šviežiais kepiniais: „Žmonėms to reikia ne tik centre“
-
Nida Degutienė apsilankė ypatingame restorane, užgaulioti svečius ten įprasta
Tačiau šis Agnės verslas – ne staiga šovusi idėja, bet kelių pasiruošimo metų rezultatas. Kaip jai išvis šovė mintis nerti į šią sritį?
Moteris pasakoja, jog labai mėgsta gaminti maistą, ši aistra dar labiau sustiprėjo auginant vaikus. „Kad ir kaip banaliai beskambėtų“, – šypteli. Kaip ir daugelis, gaminančių pagal įdomesnių receptų knygas, tarkim, populiariojo virtuvės šefo Yotamo Ottolenghi, mėgstančių Vidurio Azijos, Artimųjų Rytų virtuves, ji vis pritrūkdavo tai vieno, tai kito retesnio prieskonio ar jų mišinio.
„Išeitys buvo dvi – mišinius bandyti susikurti pačiai, nors dažnai tam pritrūkdavo laiko, arba siųstis iš užsienio. Bet ir pastarasis sprendimas ne pats geriausias – nėra užtikrintumo, ką gausi“, – atvirauja ji.
Savarankiški tyrinėjimai
Taip prieš trejetą metų Agnė pamažu ėmė austi mintį, jog verta prieskonių pasauliu pasidomėti išsamiau. Tuo metu ji vis dar dirbo samdomą darbą srityje, kurią gerai išmanė – buvo rinkodaros specialistė. Tačiau užklupus pandemijai, kaip ir daugeliui, atsirado šiek tiek daugiau laisvo laiko.
„Pagal turimas receptų knygas ėmiau sudarinėti prieskonių sąrašą, pradėjau domėtis, kas galėtų būti tiekėjai, ėmiau siųstis iš jų prieskonių pavyzdžius. Tarkim, atsisiunčiu 6–7 tiekėjų juoduosius pipirus ar lauro lapus ir tyrinėju, kurie jų geriausi – koks dydis, kvapas, skonis, išvaizda. Vienus iškart atmeti, o tada lygini likusiuosius“, – pasakoja pašnekovė. Tiesa, šiame tyrinėjimų etape ji dar nebuvo tikra, kur visa tai nuves.
Tačiau sprendimą teko priimti greitai, kai pasitaikė tinkamos patalpos. „Tada jau reikėjo judėti greitai, bet jau buvau gerai pasiruošusi – susidariusi tiekėjų sąrašą, viską paskaičiavusi. Parduotuvę planavau atidaryti 2021-ųjų spalį, tačiau tai įvyko prieš pat Kalėdas, kaip tik pataikiau į šventinio apsipirkimo piką“, – prisimena ji.
Moteris prisipažįsta, jog buvo žmonių, kurie bandė ją atkalbėti nuo tokio verslo idėjos ar siūlė kiek stabtelėti ir pagalvoti. Sako, kad toks raginimas buvo net visai protingas. O visišką palaikymą ji jutusi iš savo vyro, kuris iš arti matė jos domėjimąsi prieskoniais.
Tikslas – taip pat ir įkvėpti
Agnė sako nuėjusi bene sunkiausiu, nelogiškiausiu keliu, bet vieninteliu, kuris jai atrodo teisingas. Ji nutarė prieskonius iš tiekėjų siųstis itin mažomis porcijomis, čia pat vietoje juos skrudinti, malti, maišyti mišinius. Tiesa, keli mišiniai atkeliauja jau iš tiekėjų, bet tik tokie, kurių kokybe ji visiškai pasitiki, be to, apie tai aiškiai komunikuojama pirkėjui.
Labai tikiu gaminančiais žmonėmis. O pagrindinis mano tikslas – kad parduotuvė būtų inspiruojanti erdvė.
„Labai tikiu gaminančiais žmonėmis. O pagrindinis mano tikslas – kad parduotuvė būtų inspiruojanti erdvė. Tarkim, gal nė nežinai, ką gaminsi pietums ar vakarienei, bet ateini, randi naują prieskonį, imi galvoti, su kuo jis tiktų, ir taip gimsta patiekalo idėja“, – sako ji ir priduria, jog neretai pirkėjams receptų pažeria pati, jei tik žmogus klausia ir domisi.
Atranda internete, atkeliauja pirkti gyvai
Pašnekovė labai tiki pasakojimų, edukacijos galia, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl visų pirma nutarė prekiauti gyvai, o ne tik internetu. Ji pasakoja, jog pagal pardavimus gyva ir elektroninė prekyba yra lygiavertės. Tačiau pasitaiko, kad žmonės parduotuvę atranda būtent internete, viską ištyrinėja, o tada vis vien atvažiuoja nusipirkti prieskonių gyvai.
Koks nepakartojamas jausmas, kai ateina žmogus ir sako: „O, man taip trūko šito prieskonio!“
„Per visą šitą laiką buvo daug pamokų, bet koks nepakartojamas jausmas, kai ateina žmogus ir sako: „O, man taip trūko šito prieskonio!“ Nes juk nežinojau, o gal tų prieskonių trūko tik man ir dar keliems žmonėms...“ – šypteli ji.
Net parduotuvės pavadinimas yra labai iškalbingas ir puikiai perteikia Agnės nuostatą, kokį vaidmenį kokybiški prieskoniai turi virtuvėje „Vos su žiupsneliu prieskonių gali pakeisti patiekalą, gali keliauti per pasaulio virtuves. Tai lyg kokia magija, burtai. Šis pavadinimas atitinka esmę to, ką darau, labai su juo susigyvenau“, – sako Agnė.
Ieško įdomių prieskonių, vertina šviežumą
Dar sudarydama prieskonių, kurių turės parduotuvėje, sąrašą, pašnekovė domėjosi, ką siūlo masinės parduotuvės Lietuvoje. Ir nors pagal asortimentą prieskonių lentynose gali susidaryti įspūdis, jog žmonės bene aktyviausiai perka įvairiausias žoleles, jos parduotuvėje tai nepasitvirtino.
Čia užsukusieji dažniau nori įdomių, kitokių, šviežių prieskonių, netikėtos patirties virtuvėje, galimybės tokiu būdu keliauti per pasaulį. „Žinoma, yra ir čiobrelių, ir kitų žolelių, bet turime ir pačių įdomiausių prieskonių“, – sako Agnė. Tad neatsitiktinai į prieskonių butiką ateina ne tik gaminantieji namuose, bet ir profesionalai – šefai, kokteilių kūrėjai.
Mes prieskonius skrudiname ir malame itin mažais kiekiais.
Pašnekovės parduotuvėje galima nusipirkti maišeliuose jau supakuotų prieskonių, o galima paprašyti pasverti tiek, kiek norisi – nėra jokio mažiausio kiekio limito. Moteris pasakoja, jog vertinant kainą už kilogramą, butike prieskoniai kainuoja tiek pat, o kartais net mažiau, nei masinėje prekyboje, kiek aukštesnė kaina galbūt yra tik kai kurių mišinių.
Savo stiprybe ji laiko ne tik didelę prieskonių pasiūlą, bet ir jų šviežumą. „Vos tik prieskoniai sumalami, po truputį ima garuoti juose esantys eteriniai aliejai. Tad jei jie nueina ilgą kelią – malami, pakuojami, tada ilgai stovi lentynose, – savo gerąsias savybes ima prarasti. O mes ir skrudiname, ir malame itin mažais kiekiais. Štai vienas toks indas, koks stovi lentynoje, išparduodamas vos per 1–2 mėnesius“, – link lentynos su spalvingais indais mosteli ji.
Jei tik pirkėjas domisi, Agnė pataria ir kaip nusipirktus prieskonius geriausia laikyti. Svarbiausia – sandariame inde, saugant nuo oro ir šviesos. Dar vienas jos pastebėjimas – geriau prieskonių pirkti dažniau ir po nedaug, o namuose laikyti taip, kad visa turima kolekcija būtų matoma. „Bet šiaip įkyriai su patarimais nelendu, juk visi turi savo įpročius. Pavyzdžiui, idealiu atveju prieskonius reikėtų laikyti šaldytuve, bet pas mus tai nėra įprasta“, – priduria Agnė.
Plati kilmės šalių geografija
Prieskonius jos parduotuvei parūpina dešimtys tiekėjų, o šalių, kur jie auginami, geografija itin plati – nuo Indijos ir Japonijos iki Pietų Amerikos šalių ar JAV. Nepamiršti ir vietiniai augintojai – štai kalendra, kmynai yra lietuviški.
Paklausta, koks prieskonis populiariausias, Agnė kiek pagalvoja ir sako, jog tai grynasis maltas cinamonas, taip pat efektingai atrodantys „angelo plaukai“ (aitriosios paprikos sruogelės – aut.). „Dar svarbu ir tai, ką aš pati parodau, apie ką papasakoju. Tarkim, man labai patinka urfa (turkiška aitrioji paprika – aut.), prieskonis sumac (maltas žagrenis – aut.), be pastarojo savo virtuvės aš neįsivaizduoju, jis tinka prie visko… Taip pat žmones traukia ir žinomi šefų vardai, nes tai vienas iš pigių būdų nukeliauti į restoraną“, – sako Agnė.
Žinomi šefai leidosi į bendrą nuotykį
Projektas, pašnekovės užkurtas su žinomais šefais, nusipelno atskiro paminėjimo. Kaip pasakoja Agnė, į prieskonių pasaulį ji nėrė visa galva, tad vos tik verslas šiek tiek įsivažiavo, ėmė galvoti apie įdomius mišinius, o tam reikėjo specialistų, virtuvės gurų. Taip ji ryžosi kreiptis į vienus ryškiausių virtuvės šefų Lietuvoje – Martyną Praškevičių ir Deivydą Praspaliauską. Abu jie sukūrė vardines savo prieskonių mišinių kolekcijas.
M.Praškevičiaus rinkinys – tai klasikinių prieskonių mišinių, kurie būdingi Vidurio Azijai, Šiaurės Afrikai, interpretacijos. Toks pasirinkimas neatsitiktinis, nes tuo metu šis žinomas šefas startavo su sezoniniu šių regionų patiekalų restoranu „Toda“ Palangoje.
O Deivydas Praspaliauskas sukūrė autorinius mišinius tam tikroms patiekalų grupėms – vištienai, kiaulienai, universalius, taip pat prieskoniais papildytų druskų rinkinuką. Beje, šio šefo restoranas „Amandus“ ir kitiems savo vardiniams gaminiams prieskonius perka būtent iš šio butiko
Agnės ateities planuose – ir edukacijos, galbūt ir prieskonių mišinių dirbtuvės, nes dabar jos parduotuvėje tam jau yra erdvės. Tačiau kol kas ji dar jaukinasi Užupį ir džiaugiasi kiekvienu čia užsukusiu ištikimu ar nauju pirkėju.
