Specialistų teigimu, nors oficialiose prekyvietėse ar žinomų gamintojų produkcijoje tokių medžiagų nėra ir negali būti, nesusipratimai kyla iš pirkėjų nežinojimo, pasikliovimo kaimyno pašnibždėta „paslaptimi“ ar nežinomų šaltinių paskelbta informacija. Paukštininkystės produkcijos suvartojimas jau kelerius metus auga, tad nenuostabu, kad šiai mėsos rūšiai skiriamas ir ypač didelis dėmesys tiek iš vartotojų, tiek įvairių institucijų, vertinančių produktų kokybę. Vis dėlto, apmaudu, kad vartotojai kol kas labiau pasitiki savo įsitikinimais, reklaminiais trukiais, o ne institucijų paskelbtais rezultatais.
Kokybės tikrintojai atidžiai prižiūri vištieną
Štai, pavyzdžiui, 2016-aisiais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė 393 paukštienos mėginius, šiais metais jų ketinama ištirti 420 – per pirmąjį ketvirtį jau ištirti 79 mėginiai. Nė viename jų antibiotikų nerasta. O ar galėjo būti? Europos Sąjungos direktyvose rašoma: paukščių augimą skatinantys biologiniai preparatai yra uždrausti, be to, tai, kad Lietuvoje auginta ir tiekiama mėsa atitinka keliamus reikalavimus, t. y. galutiniame paukštienos produkte nėra draudžiamų medžiagų, patvirtina ir Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos auditoriai. Tai atsakymas būtų vienareikšmis, antibiotikų būti ir negali.
Jei produkcijos tikrinimo metu ir būtų nustatytas bent menkiausias produkto neatitikimas, taikomos griežtos sankcijos: piniginės baudos, produkcijos sunaikinimas, informacija apie pažeidimą yra paviešinama ir perduodama kitoms ES valstybėms. Tad esant tokiems dažniems tikrinimams, produkcijos gamintojams pažeidinėti įstatymus turėtų tiesiog neapsimokėti.
Tiesa, ne visose šalyse situacija tokia gera ir draugiška sveikatai, kaip Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, hormonai ir antibiotikai yra leistini JAV ir Australijoje, o Rusijoje, nors jų naudojimas paukštynuose įstatymų nėra draudžiamas, kiekis bandomas kontroliuoti galutinėje produkcijoje. Indijoje paukštininkystės veikla išvis nereguliuojama.
Visoje Europos Sąjungoje esant vienodiems reikalavimams ir draudimams, rinkoje legaliai esanti vištiena yra saugi. Parduotuvėje ar turgavietėse jos įsigyjant belieka pasirūpinti šviežumo kriterijumi – jei produkcija laikoma kintančioje temperatūroje ir dar gabenama didelį atstumą, tai neišvengiamai daro neigiamą poveikį jos kokybei.
Net supakuotų produktų kelyje nuo gamintojo iki vartotojo turi būti užtikrinta, kad jie laikomi ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių temperatūroje. Tokia ji turi būti ir gabenančiame transporte, ir logistikos centruose, ir prekybos vietų vitrinose.
Jei ir randama pažeidimų – tai dėl higienos, o ne dėl neleistinų preparatų
Griežti ES reikalavimai keliami ir paukštienos ženklinimui. Etiketėje turi būti nurodyta valstybė, kurioje paskutinėje paukštis augintas mažiausiai mėnesį, ir šalis, kurioje paukštis paskerstas. Taip pat, turi būti nurodytas ir tinkamumo vartoti terminas bei laikymo sąlygos. Būtent dėl pastarųjų VMVT tenka daugiausiai darbo. Pavyzdžiui, VMVT informavo, kad 2015 m. I pusmetį turgavietėse atlikti 196 patikrinimai, iš jų 27 proc. – su pažeidimais. Dažniausiai tai – minėti bendri higienos ir produktų ženklinimo pažeidimai.
Ypatingai atidų žvilgsnį reikėtų kreipti į už prekyviečių ribų įsikūrusius prekiautojus – tokių nelegalių prekybos vietų neadministruoja oficialios turgavietės, tad nėra prekybai tinkamų nei higieninių, nei sanitarinių sąlygų.
Besirenkantiems mėsą reikia įsitikinti, ar gaminio pakuotė nepažeista, ar pagaminimo data artima pirkimo datai, ir ar mėsa nėra pakeitusi įprastos spalvos arba kvapo. Tai ypač svarbu vasarą – kad nuo parduotuvės iki namų mėsa atkeliautų kaip įmanoma greičiau. Tik švieži bei kokybiški gaminiai pateisins skonio lūkesčius ir nesukels nemalonių padarinių sveikatai.
