Apie tokią pakvaišusią idėją aš sužinojau sausį, pamačiusi straipsnį apie pagaliau (!) į Kanberą atvykstančią grubiausio pasaulyje aptarnavimo žvaigždę – pop-up restoraną „Karen's Diner“. Negana to, visi norintys čia pavakarieniauti buvo skatinami suskubti ir rezervuoti vietas vakarienei, vyksiančiai... kovo pabaigoje.
Labai knietėjo pamatyti, dėl ko taip iš proto pastaraisiais metais kraustosi australai.
Prisipažinsiu – negalėjau patikėti, kad praėjus pusdieniui nuo žinios apie „Karen‘s Diner“ atvykimą, galimybė pavakarieniauti dviem bus likusi tik penktadienį 4 valandą popiet. Visos vakarinės (populiariausios) valandos visam savaitgaliui buvo jau išparduotos! Tad griebiau tą, ką gavau, nes labai knietėjo pamatyti, dėl ko taip iš proto pastaraisiais metais kraustosi australai.
-
Maistas netikėtose vietose: 5 taškai Vilniuje, kurie nustebins jus ir svečius
-
Nida Degutienė pristatė naują kulinarinę knygą, joje – 100 „auksinių“ tinklaraščio receptų
-
Su patirtim žymiam restorane Londone Greta grįžo į Vilnių: apie stereotipus, gerus kepsnius ir kas žavi Lietuvoje
-
Italas – apie tinklinių restoranų voratinklį, arba kaip maitinimo sektorius Kaune „parsidavė“ alkoholio pramonei
Rezervacijos metu sumokėjusi po 86 Australijos dolerius (apie 57 eurus) už du valgytojus, pasižymėjau datą savo kalendoriuje kartu su priminimu iš vakaro (nesu pratusi rezervuoti vakarienių porai mėnesių į priekį). Priminimo, tiesa, neprireikė, mat likus savaitei iki rezervuotos datos, į mano elektroninio pašto dėžutę ėmė kristi įkyrūs laiškai su kalnu piktdžiugiškų veidelių ir perspėjimų ruoštis tikriems roast‘ams, mat Karen's restorano padavėjai ruošiasi kaip reikiant pasityčioti iš savo klientų.
(Ne)mandagiai buvo priminta, kad vaikai po 18 val. salėje nepageidaujami, nes „niekam neįdomu tampytis su jūsų snargliais!“ Hm… darėsi vis keisčiau ir įdomiau.
Užgauliojimai – jau pasitinkant
Vieta, kurioje trims savaitgalio dienoms įsikūrė blogiausiu aptarnavimu besididžiuojantis pop-up'as – už 24 km nuo miesto centro. Didžioji dalis klientų turėjo sukarti būtent tokį atstumą. Neišvaizdaus pastato patalpose esančiame sporto bare eilėmis buvo surikiuoti polietileninėmis staltiesėmis užtiesti aštuonviečiai stalai, o svečiai rikiavosi ilgoje eilėje, norėdami sužinoti, prie kurio stalelio jie bus pasodinti.
Padavėja tiesiog sviedė ant stalo meniu, teištarusi „užsičiaupkit ir rinkitės maistą!“.
Bene kiekvienas buvo sutiktas užgauliojimais, varstančiais žvilgsniais, keistais asmeniškais klausimais, o atvedusi prie priskirto stalo („paties blogiausio visoje salėje, arčiausia tualetų“) padavėja tiesiog sviedė ant stalo meniu, teištarusi „užsičiaupkit ir rinkitės maistą!“. Žmonės krizeno, mėgino atsikirsti vis naujam aptarnaujančio personalo įžeidinėjimui, tačiau anie buvo kur kas išmoningesni savo grubiuose, dažnai ant juodojo humoro ribos balansuojančiuose užgauliojimuose!
„Atsistok, užleisk man vietą, gal manai, kad aš čia stovėsiu visą vakarą?“ – kone rėkte išrėkė mūsų stalo kaimynui itin ryškiu makiažu pasidabinusi padavėja su tamsiais saulės akiniais, auskaru nosyje ir apnuogintu pilvu. Įsipatoginusi kliento vietoje ji ėmė rašytis maisto užsakymus.
Nutėkšti burgeriai ir keisti žaidimai
Į rezervacijos kainą įtraukti pasirinkimai vos trys: standartinis jautienos burgeris, „Geriausias Karen papas“ su vištiena ir vaikams („teroristams“) skirtas mėsainis. „Ar tu nemoki garsiau kalbėt?“ – užgulusi stalą plyšojo padavėja, kuomet pernelyg tyliai diktavau jai savo pasirinkimą. „O tu, močiute, ko norėsi?“ – kreipėsi į vidutinio amžiaus elegantišką moterį, sėdinčią šalia manęs. „Gal dar tau ir užpakalį nuvalyti?“ – atšovė darbuotoja kitam svečiui, paprašiusiam papildomai atnešti kečupo.
Užsakyti burgeriai keliavo kaip papuolė – lėkštės skriejo per visą stalą su paliepimu atsirinkti patiems, kas ką užsisakė. Kol vieni valgė, kiti vis dar laukė maisto, tačiau nuobodžiauti nebuvo kada – prasidėjo visą publiką įtraukiantys primityvūs žaidimai. Vieni kvatojo, kiti nejaukiai dairėsi, treti plūdosi ne prasčiau nei aptarnaujantis personalas... Jaučiausi tarsi kažkieno vestuvėse, o gal studentų krikštynose, mažumėlę įsižeidžiau, kai porąkart atsistojusi padaryti vienos kitos nuotraukos, gavau garsią pastabą, kad jei dar straksėsiu, būsiu pririšta už pavadėlio!
Kai savanoriai buvo pakviesti „į sceną“ eiliniam žaidimui, pakilo rankų miškas. Penki atrinkti dalyviai turėjo sukti „NElaimės ratą“ ir pildyti įvairias užduotis. Viena dalyvė buvo pasodinta į kampą dešimčiai minučių su nurodymu žiūrėti į žemę ir patylėti, kitam vaikinui nusišypsojo NElaimė nurinkti indus nuo visų stalų! „Laimėtojų“ laukė prizai, kuriuos jie traukė iš rožinio Karen maišelio – dažniausiai pigūs dantų šepetukai („nes tau tai jau tikrai jo reikia!“) ar kiti niekučiai.
Pažeminimai – iki pat finišo
Daug keiksmažodžių, daug vidurinio piršto rodymų, daug absurdiškų juokelių – nė vienas iš daugiau nei penkiasdešimties salėje buvusių svečių neliko neužkabintas, nepašieptas ir neįžeistas. Tie, kurie sėdėjo pernelyg tyliai (aš tarp jų) vakarienės pabaigoje buvo pažymėti ant galvos užmautu popieriniu maišeliu su ranka iškeverzotu juokeliu, iš kurio kvatojo visi stalo kaimynai.
Jausmas pabuvojus tokiame „restorane“ gana neįprastas, bet ir nepamirštamas!
Nepaisant to, kad burgeriai buvo išties neblogi, jausmas pabuvojus tokiame „restorane“ gana neįprastas, bet ir nepamirštamas! Išeinant kiekvienas svečias buvo pasiųstas „ant trijų raidžių“ ir prigrasintas įvertinti „Karen‘s dinner“ paslaugas viena žvaigždute, o nuotraukomis ir nusiskundimais būtinai pasidalinti socialiniuose kanaluose.
Žaibiškai išpopuliarėjęs
„Karen‘s diner“ – tai teminis restoranas, įkurtas Sidnėjuje (Australijoje) 2021 metais ir stebėtinai greitai išpopuliarėjęs taip, kad šiuo metu jis veikia net 14-oje miestų Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Amerikoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Indonezijoje. Po mažesnius miestelius nuolat keliaujantis „Karen‘s diner“ pop-up projektas surenka šimtus norinčių savo kailiu patirti patį blogiausią pasaulyje aptarnavimą, kartu užkandžiaujant tikrai padoriais burgeriais.
Lietuviams greičiausiai mažiau žinoma ir kuo čia dėta ta Karen – tai prieš dešimtmetį anglakalbiame pasaulyje prigijęs įvairių juokelių ir internetinių memų personažas: vidutinio amžiaus humoro nesuprantanti reikli baltaodė trumpaplaukė moteris, kuri nuolatos viskuo nepatenkinta ir po penkių minučių bendravimo su personalu jau reikalauja pakviesti įmonės vadovą.
Sakysit, kokių velnių yra tiek žmonių, kurie pasiruošę mokėti pinigus už tai, kad juos įžeidinėtų? Į šį klausimą atsakymo neturiu – teminiai renginiai, kuriuose žmonės įspraudžiami į jiems neįprastą aplinką, kaip ir televizijos projektai, kur dalyviai savo noru išeina iš komforto zonos ribų, pastaraisiais laikais yra itin populiarūs. Be to, COVID pandemijos metu susikaupusį pyktį, sako, visai gerai išleisti štai tokioje, ganėtinai kontroliuojamoje aplinkoje (rasistiniai, seksualiniai bei fizinės išvaizdos įžeidinėjimai čia jokiais būdais netoleruojami).
Poreikį tokiems neįprastiems pojūčiams, beje, puikiai iliustruoja skaičiai: socialinėse medijose „Karen‘s diner“ seka daugiau nei 1,2 milijono žmonių, o absurdo pilnų „Tik Tok“ video peržiūros siekia net 1,5 milijardo!
