Mano pirmas susipažinimas su IKEA įvyko Lenkijoje, prieš beveik 25 metus. IKEA žurnalus, beje, buvau varčiusi dar anksčiau, viešėdama pas savo bičiulius Švedijoje, bet kadangi pati parduotuvė buvo pernelyg toli nuo tos vietos, kur jie gyveno, mano vaizduotė nebuvo tokia beribė, kad galėčiau įsivaizduoti, kaip ta buities harmonija atrodo prekybos salėje, ne žurnalo puslapiuose. Bet kai jau įžengiau į tikrą parduotuvę Lenkijoje, tai ne vienoje vietoje reikėjo įsižnybti, kad patikėčiau, jog nesapnuoju... Ir kad čia yra VISKO!
Man ir dabar patinka vaikščioti IKEA prekybos salėse. Žinoma, ne savaitgaliais, kuomet toje erdvėje būna didžiausios žmonių grūstys. Bet man patinka tyrinėti konceptą, man įdomios kai kurios dekoravimo idėjos, ir visai neslėpsiu – man labai patinka atsisėsti valgykloje ir sukirsti lėkštę köttbullar – švediškų mėsos kukuliukų.
Būtent šie kukuliukai buvo pirmasis „vakarietiškas“ patiekalas, kurį ten ragavau, ir kuris savo skoniu ir išvaizda man buvo absoliučiai nepakartojamas.
Man tie kukuliukai ir šiaip labai nostalgiški, nes Švedija buvo pirmasis mano užsienis, į kurį patekau iš po geležinės uždangos, ir būtent šie kukuliukai buvo pirmasis „vakarietiškas“ patiekalas, kurį ten ragavau, ir kuris savo skoniu ir išvaizda man buvo absoliučiai nepakartojamas. Juk mūsų mamos, jei jau kepdavo kotletus, tai juos darydavo tokio dydžio, kad vieno ir pakakdavo vakarienei (na gerai, dviejų…), o čia – maži kaip graikiški riešutai kotletukai. Ir dar kokioj gražioj dėžutėj supakuoti (o taip, bent jau toje šeimoje, kurioje aš viešėjau, niekas nesiterliojo su kotletukų gamyba – pirkdavo šaldytus, visai negailėdami dėžutės grožio, ją perplėšdavo, sudėdavo ledinius kotletukus į orkaitę ir po pusvalandžio pietūs jau būdavo paruošti. Man tai tuomet atrodė neįtikėtinai pažangu!
Prie tų kotletukų, pamenu, „pagamindavo“ ir bulvių košės (man ir ta tuomet atrodė pats skaniausias pasaulyje dalykas, nepalyginamas su mūsiške, „kaimiška“) – sumaišydavo tokius miltelius su karštu vandeniu ir pagardindavo sviestu... Tų miltelių parsivežiau, pamenu, ir į Lietuvą, ir taupiau didžiausiom šventėm. Tikriausiai nuo ten ir prasidėjo mano susižavėjimas kulinarija. Tik evoliucionavo jis į kiek kitą kryptį... :)
Bet visa tai buvo kone prieš tris dešimtmečius. Šiandien mes gyvenam visai kitokioje realybėje ir ta realybe aš be proto džiaugiuosi, o pažintį su švediška „kulinarija“ prisimenu kaip juokingą, bet kartu ir labai nostalgišką, nuotykį.
Sako, po švenčių maratono, po ančių ir kalakutų Kalėdoms, po kepsnių Naujiems, žmonės labiausiai pasiilgsta paties paprasčiausio, naminio, nostalgiško maisto. Aš užsigeidžiau būten švediškų kukuliukų. Lygiai tokių, kokius aš skanavau savo pirmosios kelionės į užsienį metu, ir kuriuos jūs tikrai esate valgę (tik namuose pagaminti tikrai kokybiškesni). Būtinai patiekite kukuliukus su padažu, bulvėmis (geriausia bulvių koše, tik ne ta, iš miltelių), bruknių uogiene ir raugintais agurkėliais.
Švediški mėsos kukuliukai
Ingredientai (2-3 asm.):
- 400 g maltos mėsos*;
- 1 nedidelis svogūnas, sutarkuotas (arba sumaltas, jei mėsą malsite patys);
- 1 kiaušinis;
- 4 šaukštai džiūvėsių;
- 1 šaukštas susmulkintų krapų (gali būti šaldyti), plius dar šiek tiek patiekimui;
- aliejaus kepimui (apie 2 šaukštai);
- 1 šaukštas sviesto;
- 2 šaukštai miltų;
- 300-400 ml sultinio (vištienos arba jautienos);
- šlakas balto vyno (nebūtina, bet jei turit – labai pagerins padažo skonį);
- šaukštas grietinės arba šlakas grietinėlės (nebūtina, bet labai skanu);
- druskos;
- grūstų juodųjų pipirų.
*Skaniausi kukuliukai bus, jei perpus sumaišysite kiaulieną ir jautieną arba veršieną. Kuo riebesnė bus kiauliena, tuo skanesni bus kukuliukai. Galite naudoti žvėrieną arba vien jautieną, tačiau tada į masę įmaišykite dar šaukštą aliejaus. Aš naudojau perpus kiaulieną ir elnieną.
Gaminimas:
1. Dideliame dubenyje sumaišykite mėsą su tarkuotu svogūnu, kiaušiniu, džiūvėsiais, krapais, paskaninkite druska ir pipirais. Šlapiomis rankomis suformuokite graikiško riešuto dydžio kukuliukus.
2. Gilesnėje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite kukuliukus ir kepinkite juos iš visų pusių vartydami, ant nedidelės ugnies, kol kukuliukai visiškai iškeps (gali prireikti kepti dviem porcijom, tuomet iškeptus kukuliukus atidėkite į šalį ir laikykite šiltai). Kukuliukai turėtų kepti apie 8-10 minučių, juos dažnai vartant, tačiau geriausia perpjaukite vieną pusiau ir įsitikinkite, kad mėsa iškepusi pilnai.
3. Išimkite iškepusius kukuliukus iš keptuvės, o į ją įdėkite šaukštą sviesto. Kai sviestas ištirps, suberkite miltus ir maišydami kepinkite apie minutę. Jei padažui naudosite vyną, įpilkite jo apie ⅓ stiklinės, visąlaik maišydami, kad nesusidarytų gumulai. Supilkite sultinį toliau maišydami. Sultinio pilkite tiek, kokio tirštumo norisi padažo. Paragaukite padažą, pagardinkite jį druska ir pipirais (jei norite, įpilkite šaukštą sojos padažo, taip padažas bus sodresnio skonio ir spalvos).
4. Suberkite atgal į keptuvę iškeptus kukuliukus, ir dar pašildyktie viską, maišydami, padengdami kiekvieną kukuliuką padažu. Pabaigoje galite pagardinti grietine arba grietinėle. Patiekite pabarstę krapais, su bulvėmis (arba bulvių koše), bruknių uogiene ir raugintais agurkais.
Su 15min skaitytojais savo receptais besidalijanti Nida Degutienė puikiai pažįstama daugybei lietuvių, besidominčių kūrybišku maisto gaminimu namie. Nida rašo populiarų maisto tinklaraštį Nidos receptai, yra išleidusi dvi kulinarines knygas „Izraelio virtuvė“ ir „Žuvis pasaulio virtuvėse“. Kiekvieną savaitę 15min ieškokite naujų Nidos receptų ir įdomių skaitinių apie maistą.
