Silkių yra žinoma apie 60 rūšių, dauguma jų plaukioja Atlanto ir Ramiajame vandenyne, Baltijos bei Kaspijos jūrose. Silkių riebumas yra nevienodas ir svyruoja nuo 2 iki 33 proc. Riebiausios gyvena šiauriniuose vandenyse, o pietiniuose esančiose silkėse randama daugiau jodo.
Silkės pradedamos žvejoti gegužės mėnesį – šiuo metu olandai gaudo maatjes – dar neneršusią jauną silkę, kuri yra vienas garsiausių šios šalies produktų. Liepos – rugpjūčio bei nuo gruodžio iki balandžio žvejojamos riebios neneršusios silkės, o liesesnės išneršusios – rugsėjo ir spalio mėnesiais.
Nauda sveikatai
Silkėse yra nuo 15 iki 19 proc. baltymų, tačiau labiausiai šios žuvys vertinamos dėl jose esančių nepakeičiamų aminorūgščių. Silkėje esančios medžiagos saugo nuo peršalimo ir infekcinių ligų bei padeda išsaugoti gerą regėjimą, kraujo apytaką smegenyse bei širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, silkėje esančios omega-3 rūgštys padeda aktyvina mūsų imuninę sistemą ir padeda sumažinti organizme vykstančius įvairius uždegimus.
Tačiau turbūt mažai kas žino, kad bene vertingiausia šios žuvies dalis yra ikrai ir pieniai – čia gausybė ne tik vitaminų, bet ir mineralų – vos ne visa Mendelejevo lentelė. Žinoma, pasmaguriauti šiais skanėstais galima tik perkant nedarinėtą žuvį.
Ikruose gausu geležies, jodo, kalcio, magnio, kalio, sieros, seleno, cinko, natrio, fosforo, vitaminų B, A, D, E, C, net iki 14 proc. gerojo cholesterino, iki 44 proc. riebalus skaidančio lecitino. Ne veltui Silkės ikrus labiau nei kitų žuvų vertina ilgaamžiai japonai. Valgant ikrus normalizuojasi arterinis spaudimas, kraujyje didėja hemoglobino kiekis, atsinaujina oda. Japonijoje labai populiarios kaukės iš silkių ikrų, nes juose esančios medžiagos efektyviai stabdo senėjimo procesus, lygina raukšles ir atstato pažeistas odos vietas.
Silkių pieniai savo verte beveik nenusileidžia ikrams – čia yra įspūdinga kolekcija mikroelementų – geležies, magnio, fosforo, kalio, natrio ir gausybė vitaminų – A, E, C, B1, B2, B12, PP. Šios naudingos medžiagos stiprina imuninę sistemą, todėl pienius rekomenduojama valgyti vos pajutus peršalimo požymius, norint atstatyti jėgas silpniems ligoniams ar didelius krūvius patiriantiems sportininkams. Kadangi pieniuose daug glicino, stimuliuojančio smegenų ląstelių veiklą, jie naudingi ir dirbantiems aktyvų protinį darbą. Ikrus ir pienius išdarinėjus silkę patariama išmirkyti piene, kad pasišalintų druskos perteklius.
Piktnaudžiauti sūdyta žuvimi nevertėtų sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, turintiems opų ar besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu. Esant šiems negalavimams sūdytą silkę vertėtų valgyti rečiau, su daug daržovių ir tik gerai išmirkytą arba rinktis nesūdytą ir vartoti virtą ar keptą.
Kaip išsirinkti skaniausią
„Silkės pirkimas yra pakankamai sudėtingas procesas. Sekame kalendorių, kada silkė geriausia, riebiausia. Perkame iš didesnių Lietuvos importuotojų arba patys atsivežame iš Olandijos. Pirmiausia nusiperkame paletę išmėginimui, išsibandome kokybę ir tik tada užsakinėjame didesnį kiekį. Per mėnesį sunaudojame nuo 20 iki 40 tonų silkės“,- pasakoja „Rivonos“ kulinarijos-konditerijos cecho gamybos vadovas Antanas Šiuša.
Pašnekovas neslepia, kad rinkoje galima įsigyti ir pasenusios silkės, nors šaldytos šios žuvies galiojimas yra dveji metai. Specialisto teigimu, įmonė perka blogiausiu atveju pusės metų šaldytą sikę, kadangi labai kreipia dėmesį į kokybę.
„Mums geriau pirkti šviežesnę, tegul ir brangesnę silkę, nes mes sutaupome kitu būdu ir vartotojus pasiekia geresnis produktas. Kadangi mūsų cechas yra centriniuose sandėliuose, tai automatiškai esame pranašesni prieš kitus gamintojus, nes neturime logistikos kaštų, o gatavą produktą iš karto atiduodame išvežimui į parduotuves. Iš to išlošia vartotojas“,- džiaugėsi cecho vadovas.
Anot eksperto, gaminti silkę vietoje buvo sugalvota todėl, kad šalia pagrindinių sandėlių gaminamų produktų kelias iki parduotuvės labai trumpas. Kita vertus, esant įmonės viduje visada labai gerai žinomas viso tinklo poreikis, tad pasigaminama silkės tiek, kiek jos reikia. „Mūsų sandėliuose ji neužsistovi, kai tuo tarpu kitiems gamintojams reikia prisitaikyti prie nenuspėjamų poreikių ir praranda šiek tiek galiojimo termino“,- sakė A.Šiuša.
Pašnekovas neslėpė, kad kokybiškas produktas yra patrauklus pirkėjui ir akcijų metu ar kalėdiniu laikotarpiu žmonės silkes šluote iššluoja netgi kibiriukais po kelis kilogramus.
Įmonė silkę perka šaldytą, atšildo specialiose kamerose ir imasi gamybos. Pirmiausia parą laiko mirko 20 proc. druskos koncentracijos sūryme, kuris ištraukia kraujo likučius. Tada perplauna ir kelias paras vėl laiko sūryme, kol silkė įgauna reikiamas skonines savybes.
„Rivonos“ žuvies ceche silkės sūdomos keliais būdais: be galvos, su galva ir naudojant įvairius prieskonius pagal senovinį receptą, tad ir silkė vadinasi „Senolės“. Perkant silkę nedarinėtą, galima patiems ją pasiruošti norimu būdu, be to, neišneršusioje žuvyje rasite ir taip sveikatai naudingus pienius bei ikrus. Neturintys laiko gaminti visada gali rinktis „palengvintą“ variantą – jau paruoštą produktą, tačiau dėl savo sveikatos silkę į meniu vertėtų įtraukti bent kartą per savaitę.
Portalo 15min.lt apklausos, kurioje dalyvavo 6080 dalyvių, duomenimis, daugiau nei pusė skaitytojų – net 55 proc. renkasi nedarinėtą silkę ir ją apdoroja patys. Marinuotą arba sūdytą silkės filė perka 27 proc. apklausos dalyvių, o 17 proc. skanauja jau paruoštą silkę su visais priedais.
