Siekiant užtikrinti šviežios, kokybiškos žemės ūkio produkcijos prieinamumą kiekvienam vartotojui, pagrindinės Europos Sąjungos institucijos yra nustačiusios itin griežtus augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus.
„Iš gamintojų reikalaujama nuolat kontroliuoti veikliųjų medžiagų likučių koncentracijas ir atlikti maisto produktų kokybės tyrimus. Reguliariai tiriami tokie produktai kaip miltai, įvairios kruopos, sėklos, grybai, kūdikių maistas, sultys, vaisiai ir daržovės. Pastaruosiuose dažniausiai ir aptinkamos didžiausias leistinas pesticidų likučių koncentracijas viršijančios normos“, – pažymi Kauno technologijos universiteto maisto instituto mokslininkas dr. Darius Černauskas.
Mokslininkas teigia, kad net ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai laikui bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra nuodingi. Ilgalaikis pesticidų vartojimas gali silpninti žmogaus imunitetą, sutrikdyti reprodukcines ir kvėpavimo sistemas, pažeisti smegenų veiklą bei būti įvairių vėžinių susirgimų priežastimi. Dėl to yra itin svarbu, kad ūkininkai bei prekybininkai taikytų kuo griežtesnes priemones šių medžiagų kontrolei.
Prireikus, piktžoles naikina rankomis
Pavyzdžiui, daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujantis Martynas Laukaitis pasakoja savo daržovių ūkyje pirmiausia atliekantis dirvos tyrimus, o tik vėliau planuojantis dirbamų plotų tręšimo darbus.
„Išmanus tręštuvas konkrečiai lauko vietai paskiria tiek trąšų, kiek jų reikia augalui augti – nei daugiau, nei mažiau, kad jų perteklius nepatektų į dirvožemį, vandenį bei nesikauptų augaluose. Siekdami užtikrinti, kad produktuose esančių veikliųjų medžiagų norma neviršytų leistinos ribos, reikalaujamą laikotarpį nuo augalų apsaugos priemonių panaudojimo iki derliaus nuėmimo taip pat pailginame pusantro karto“, – pasakoja ūkininkas M. Laukaitis.
Be to, ūkininkas pažymi, kad pasėlių priežiūrai pasitelkiami ir modernūs purkštuvai, tačiau pasitaiko, kad panaudojus augalų apsaugos priemones nuo žolių, piktžolės vis tiek toliau auga.
„Likus nedideliam piktžolių kiekiui, antrąkart herbicidų jau nenaudojame, verčiau atliekame mechaninį dirvos purenimą arba samdome darbuotojus, kurie piktžoles išravėtų rankomis. Taip į dirvožemį patenka dar mažiau veikliųjų medžiagų“, – teigia M. Laukaitis.
Kai į dirvožemį patenka pernelyg daug pesticidų, trąšų ir kitų cheminių medžiagų, krenta dirvožemio kokybė. O medžiagoms patekus į aplinkines ekosistemas, neigiamas poveikis galimas ne tik jose esantiems organizmams, bet ir žmonių sveikatai.
Papildomi sprendimai lenkia regiono įstatymus
Saugaus ir kokybiško derliaus kelyje vartotojų link svarbus vaidmuo tenka ir prekybos tinklams. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Lidl“ vaisių ir daržovių tiekėjams kelia itin aukštus reikalavimus. Dalis jų – griežtesni nei nustatyti Europos Komisijos reglamentuose.
„Pagal mūsų įmonės pesticidų mažinimo programą tam tikras žmonėms ir aplinkai itin kenksmingas chemines medžiagas apskritai yra draudžiama naudoti. Taip pat keliame reikalavimą, kad vaisiuose ir daržovėse nebūtų daugiau kaip penkių veikliųjų medžiagų likučių, o šių kiekis nebūtų didesnis už trečdalį didžiausios pagal teisės aktus leistinos likučių koncentracijos“, – pasakoja įmonės kokybės užtikrinimo departamento vadovas Laurynas Jankevičius.
Taip pat, siekiant užtikrinti produktų kokybę, visus vaisius bei daržoves „Lidl“ sandėliuoja specialiose patalpose, kuriose yra reguliuojama temperatūra ir drėgmė. Be to, prekybos tinklas reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus dėl veikliųjų medžiagų likučių ir kitų „Lidl“ bei teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi.
Aukštesnė produktų kokybės kartelė „Lidl“ prekybos tinklo tiekėjų negąsdina. Pasak ūkininko M. Laukaičio, svarbiausia vartotojams pasiūlyti sveiką, švarų ir šviežią produktą, kurį saugu duoti valgyti net savo pačių vaikams.
„Suprantame, kad ateityje lūkesčiai ir reikalavimai produkcijos kokybei tiktai augs, todėl jau dabar taikome pažangesnius sprendimus nei privaloma pagal ES ir nacionalinius reikalavimus. Pavyzdžiui, ūkyje naudojama purškimo technika leidžia net 10–30 proc. sumažinti naudojamų augalų apsaugos priemonių normas lyginant su rekomenduojamomis vertėmis, – pabrėžia M. Laukaitis. – Tokiu savo sprendimu regiono įstatymus lenkiame maždaug 7–8 metais.“
Europos Komisijos naujausiuose planuose – siūlymas iki 2030 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą, o trąšų – penktadaliu. Siūlymu nesiekiama visiškai nutraukti augalų apsaugos priemonių naudojimo, o skatinama jas naudoti atsakingiau.
Šviežias derlius jau atkeliavo į visas „Lidl“ parduotuves! Užsukite, įsigykite M. Laukaičio ūkyje užaugintų burokėlių, bulvių, cukinijų ar moliūgų ir patys įsitikinkite lietuviškos žemės ūkio produkcijos kokybe.
