100 metrų iki jūros – posakis, tapęs anekdotu, sklindančiu tarp Palangos turistų. Neretai kambarių nuomotojų nurodytas menkas atstumas realybėje netrunka virsti puskilometriu ar net visu kilometru. Tačiau „Oldman“ šis posakis – tikrų tikriausias faktas.
Restoranas, tiekiantis ne tik skanų, bet ir gražų maistą, įsikūręs kopų papėdėje, ramios pėstiesiems skirtos Jūratės gatvės pradžioje. Tad saulėlydžio stebėjimas – tarsi papildomas patiekalas jo meniu.
Restoranas, tiekiantis ne tik skanų, bet ir gražų maistą, įsikūręs kopų papėdėje, ramios pėstiesiems skirtos Jūratės gatvės pradžioje. Tad saulėlydžio stebėjimas – tarsi papildomas patiekalas jo meniu.
Įsitaisai prie atokiausio stalelio, kone po medžių šakomis, ir klausaisi svirplių čirpimo žolėje, galiausiai peno duodamas akims bei skonio receptoriams.
Štai tradicinės lietuviškos virtuvės atspindys – šaltibarščiai, atkeliaus dar nesumaišyti. Gėlėmis puošta balta šaltsriubė, prižadu, nustebins. Ėmus sukti ratus šaukštu, baltumas netruks virsti įprastu rausvumu. Šalia šaltibarščių, kurių sudėtyje naudojami vietoje marinuoti burokėliai, patiekiamos ne virtos bulvės, bulvių košė ar fri bulvytės, o traškūs plonyčiai šiaudeliai. Originalu.
Jūra yra, betrūko senio
„Žinote Hemingvėjaus „Senį ir jūrą“? Tai štai, turime jūrą, betrūko tik senio“, – kodėl „Oldman“ vadinasi „Oldman“, paaiškino vienas iš dviejų šios vietos įkūrėjų, 38-erių metų Vytenis Makauskas.
Palangiškis prisipažino, kad iki tol su maitinimo sektoriumi buvo menkai susijęs – tiesiog mėgdavo skaniai pavalgyti. Kurį laiką jam teko ragauti ir barmeno duonos, tad mintims ėmus suktis apie nuosavą verslą, pirmiausiai dėliojosi baro paveikslas. Planus pakoregavo kultūros pievą „I love Palanga“ valdantis Valdas Puidokas, tapęs „Oldman“ bendrasavininkiu.
Šefo ieškoti toli nereikėjo – naujai įkurto pajūrio restoranėlio virtuvėje ėmė suktis palangiškis Laurynas Čėsna, atlikęs praktiką „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintame restorane Danijoje, plušęs ir geriausiame praėjusių metų Lietuvos restorane „Džiaugsmas“.
Kai išmanantis barmeno darbą susitinka su renginių organizatoriumi bei vienu perspektyviausių mūsų šalies šefų, gimsta originalus projektas, pasižymintis ne tik gardžiu maistu, bet ir bene didžiausiu iš visų Palangos restoranų veikiančiu baru, turiningais renginiais bei kokybiška muzika.
Štai savaitgaliais „Oldman“ groja diskžokėjai, sukasi vinilai, numatyti ir gyvos muzikos koncertai.
Taikosi į subrendusį jaunimą
„Mūsų interjeras yra mūsų eksterjeras. Visa tai, kas matosi per langus. Gamta tokia, kokia ji yra: žalia, gelsva, raudona, ruda, tikimės, kad ir balta. Galimybė išeiti pažiūrėti saulėlydžio, grįžti atgal ir pabaigti savąją vakarienę. Kur besėdėtum, atrodo, kad restorano erdvė – be galo didelė. Išskirtinis ir baras, prie kurio galima prisėsti, pabendrauti su barmenu. Turime ir alaus, kurio nėra kitur Palangoje.
„Į kokį klientą taikomės? Į subrendusį jaunimą, žmones, kurie supranta, ką jie mėgsta ir ko jie nori“, – „Oldman“ išskirtinumą įvardijo V.Makauskas.
Į kokį klientą taikomės? Į subrendusį jaunimą, žmones, kurie supranta, ką jie mėgsta ir ko jie nori“, – „Oldman“ išskirtinumą įvardijo V.Makauskas.
Iš pliažo keliaujantys poilsiautojai į „Oldman“ noriai užsuka ir su vaikais – šalia staliukų įkurta vaikų žaidimų aikštelė.
Neatsiejama interjero „detale“ jau tapo iš antrajame aukšte esančios terasos tvarką restorane prižiūrintis Vytenio keturkojis šeimos narys Regis.
Šefo vizitinė kortelė – kopūstas
Virtuvė, kuri akies krašteliu regima ir pietaujančiam klientui, yra pagrindinis šios vietos akcentas. Vizitine kortele tampa upėtakio tartaras bei net trijose skirtingose lėkštėse atkeliaujanti paršelio papilvė su itin originaliu garnyru.
„Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau Lauryno paruoštą garnyrą prie paršelio papilvės. Nustebęs likau, kad bulvė gali būti tokia. Tai plonyčiai griežinėliai, sudėti vienas ant kito, apibarstyti laukiniu česnaku. Vadinu ją „sukta bulve“. Pjaustyklę siuntėmės iš Japonijos. Keliavo daugiau nei mėnesį. Išvynioti ir išdėlioti bulvę rankomis trunka apie 15 minučių. Tai kruopštus darbas“, – išskirtinio patiekalo gaminimo subtilybes nupasakojo „Oldman“ įkūrėjas.
Dar vienas neįprastas L.Čėsnos pasirinkimas – daugelyje patiekalų naudojami kopūstai. Verta paragauti šviežiai rūkyto jūros ešerio taco. „Beveik visi patiekalai yra kepami ant anglių. Europinė virtuvė su lietuvišku prieskoniu“, – reziumavo V.Makauskas.
Meniu „Oldman“ keisis kartu su besikeičiančiais sezonais. Štai pražydus šeivamedžiams, dominavo šeivamedžių desertai, juos vėliau pakeitė braškės bei avietės. Sužaliavus mėtoms, gaiviųjų gėrimų sąraše galima buvo aptikti mėtų arbatą ar limonadą. Originali ir gira. „Tik reikia palaukti, kol užrūgsta. Tad ji meniu atsiranda ir vėl kuriam laikui iš jo dingsta“, – šyptelėjo Vytenis.
Restorano terasoje – nedidelis darželis, kurio „derliumi“ paskaninami ar papuošiami patiekalai.
„Dauguma žalumynų bei prieskonių atkeliauja iš Platelių, Plungės rajono. Turėjome net savąjį prieskonių mišinį „Vasara“. Būta čia juokingų įvykių. Kartą baigėsi papuošimai, tai vienas virėjas bėgo į mišką garšvos rinkti. Arba pačiam šefui nepatogu, tai parodo per langą man į kokią valgomą gėlytę, ir lekiu į miškelį skinti. Sūriai, beje, pas mus – iš Žemaitijos. Šoninė – taip pat iš ūkininkų rankų. Tik jautiena – škotiška. Ieškome lietuviško ūkio“, – patikino Vytenis.
Kratosi čeburekų užkandinės šešėlio
Pastatui, kuriame įsikūręs „Oldman“, anot pašnekovo, apie 20 metų. Jame anksčiau veikė restoranėlis, vyninė, valgykla.
„Kadangi pats netoliese gyvenu, mėgdavau su šunimi ateiti ir prisėsti. Išvarydavo 22 valandą, nes virš maitinimo įstaigos veikė keli kambariai poilsiautojams. Jiems reikdavo ramybės. Šiuo metu antrajame aukšte turime personalo kambarį. Ateityje planuojame ten įrengti gastro studiją, kurioje, ypač ne sezono metu, veiktų degustacijos, savo sugebėjimus demonstruotų atvykę šefai. Vasaros metu antrasis aukštas galėtų virsti atskiru lounge baru“, – būsimais planais pasidalijo pašnekovas.
Pastaruoju metu, anot jo, ant langų kabėjo didžiulis užrašas „Pigiausi čeburekai Palangoje“. Tad vieta buvo susikūrusi savo šešėlinį veidą, kurį pakeisti prireiks laiko.
„Bandė dar iš pliažo užsukę poilsiautojai bumbėti: „Kas čia per kavinė, jei neturi cepelinų“? Atsakydavom: „Sorry, mes ne kavinė, bet kavos turime. Keistas lankytojams dar ir vėlyvųjų pusryčių meniu, be lietinių blynelių su bananais.
Aš džiaugiuosi, kad nyksta kurorto poilsiautojo stereotipas. Prieš 10 metų būdavo aišku, kas važiuoja į Palangą. Visi galvodavo, kad ji tėra šurmulys ir daugiau nieko. O dabar į pajūrį atvyksta daug šeimų, ieškančių įvairaus poilsio“, – patikino V.Makauskas.
Apie Palangos „dėmę“
Pasak Vytenio, Palangos restoranuose kainos – didesnės nei „Oldman“: stengiamasi išlaikyti viduriuką. Siekiama, kad kokybiškas maistas būtų prieinamas. Paklaustas, ar kurortui trūksta kokios maitinimo vietos, jis patikino, kad trūkti gali nebent nuoširdumo jau egizstuojančiųjų veikloje.
„Draugaujam ar konkuruojam mes Palangoje? Draugaujam. Mažas miestas. Jei kažkam kažko pritrūko, paskolini“, – santykių su tariamais konkurentais pabūdį atskleidė pašnekovas.
Paprašytas įvardyti mėgiamiausią Palangos vietą, Vytenis net nesudvejojo: botanikos parkas. O kokios kurorto etiketės jis su malonumu atsikratytų?
„To bandymo išgręžti sezoną iki paskutinio lašo. Tai yra dėmė. Kažkuriuo metu pralaimėjome visus metus vykstančio turizmo, gydyklų rinką Druskininkams. Reikės daug laiko, kad Palanga atsigriebtų“, – patikino „Oldman“ vadovas.
„Siesta“ per pietus
Įprasta, kad daugelis Palangos maitinimo įstaigų veikia tik šiltuoju metų sezonu, tačiau „Oldman“ lankytų lauks ištisus metus. Pasibaigus poilsiautojų bumui, tikėtina, virtuvė dirbs nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. O ir dabar joje darbas verda Pietų Europai būdingu režimu: pasibaigus vėlyvųjų pusryčių metui, virtuvė užsidaro kelių valandų poilsiui ir vėl darbų imasi 17 valandą.
„Neketiname konkuruoti su jokiais dienos pietumis. Neturime sandėliavimo patalpų, kur galėtume laikyti pusfabrikačius“, – šyptelėjo Vytenis.
Paklaustas, ar verslo pradžia yra sunki, ar taip įsivaizdavo įsiliejimą į kurorto maitinimo įstaigų tinklą, V.Makauskas atsakė, kad pučiamas burbulas, jog po vieno sezono restoranų savininkai nusiperka butą ir mašiną, tikrai yra toli nuo tiesos. Tačiau skųstis jis nesiskundžia.
Turi savąjį Joną Basanavičių
Pagrindinėje restorano salėje, atšalus orams, bus kuriamas jaukumo suteiksiantis židinys. Jis jau buvo išbandytas birželį – pasitarnavo kaip Joninių laužas. Šildomos bus ir restorano grindys.
Virš židinio kabo iš armatūros pagamintas J.Basanavičiaus portretas. V.Makauskas juokauja, kad čia J.Basanavičius pagaliau atrado ramybę.
„Esame įsikūrę vos per 150 metrų nuo šurmulingosios J.Basanavičiaus gatvės, tačiau pas mus – ramu. Kiekvieną dieną ir kiekvieną vakarą. Turime savąjį Basanavičių. Tai ironiška atsvara J.Basanavičiaus gatvei. Juokiamės, kad į ją žvelgdamas armatūrinis Jonas tyliai sau verkia. Nepatinka, kas vyksta. „Oldman“ ši istorinė asmenybė mato kitokią Palangą“, – nusijuokė Vytenis.
Atsilošęs kėdėje pirmuosius žingsnius maitinimo sektoriuje žengiantis pašnekovas prisipažįsta, jau ir dabar esantis patenkintas tuo, kaip vystosi verlas: „Pavalgai vienoje vietoje, kitoje, grįžti į „Oldman“, nueini į virtuvę ir pasakai: „Chėbra, jūs nerealūs““.
