Paaiškėjo geriausi 2023-iųjų Lietuvos vyndariai. Kas jais tapo?

2023 metų Lietuviško vyno čempionato nugalėtojai – geriausi šalies vyndariai – bus pagerbti šį penktadienį, gegužės 5 dieną, parodoje „Vyno dienos“ „Litexpo“ parodų ir kongresų centre. Lietuvos someljė asociacijos organizuojamam čempionatui šiemet buvo pateikta kaip niekad daug baltojo, rožinio, raudonojo vynuogių vyno, midaus, sidro ir vyno iš anksčiau retai naudotų šermukšnių, medlievos ar šilauogių. Visi jie, žinoma, pagaminti Lietuvoje.
Kadras iš lietuviško vyno vertinimo
Kadras iš lietuviško vyno vertinimo / Arūno Starkaus nuotr.

Dominavo lietuviški baltieji

Per dvi dienas iš someljė ir vyno ekspertų sudaryta vertinimo komisija paragavo 70 lietuviškų vynuogių vynų, 26 midus, 14 sidrų ir obuolių vynų bei per 60 vynų iš vaisių, uogų, kitų augalų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Baltasis vynuogių vynas – akivaizdus čempionato favoritas. „Šioje kategorijoje pateikta ir daugiausia vynų – 34, vadinasi, vyno ateitimi tiki ir patys vyndariai“, – komentavo Lietuviško vyno čempionato komisaras Arūnas Starkus. Baltieji lietuviški vynai pelnė net devynis sidabro medalius – daugiausia iš visų čempionato kategorijų.

Vyginto Skaraičio nuotr./Vyno dienų iniciatoriai – Arūnas Starkus ir Rasa Starkus
Vyginto Skaraičio nuotr./Vyno dienų iniciatoriai – Arūnas Starkus ir Rasa Starkus

Dažniausiai minimos vynuogių veislės – 'Solaris', po to 'Varduva'. Kitos vertos dėmesio Lietuvoje auginamos veislės: 'Siegerrebe', 'Adalmina', 'Amberlina', 'La Crescent', 'Frontenac Blanc'.

Geriausiai įvertinti vyndariai

Geriausiai čempionate įvertinti Vilniaus rajone gyvenančio Andriaus Diliauto daryti saldus ir pusiau saldus vynuogių vynai bei jo natūraliai putojantis vynuogių vynas.

Rasa Šoliūnė iš Molėtų rajono padarė geriausią sausą vynuogių vyną.

Daugiau apie šių metų Vyno dienų programą sužinosite ČIA.

Nustebino mažai kam girdėta lietuviška vynuogių veislė

Būtina paminėti lietuviškos 'Varduvos' vynuogių veislės vynus. 2022 m. Lietuviško vyno čempionate tai buvo sėkmingiausia baltųjų vynuogių veislė.

2023-iaisiais vertinimo komisija gavo ragauti įvairių šios vynuogės variacijų. Pavyzdžiui, „Uždraustas sodas“ čempionatui registravo keturias „Varduvas“. Visos – 11,5 tūrio proc. alkoholio, sausos, tačiau labai skirtingo skonio ir aromato. Du vynai įvertinti sidabro medaliais– patys gaiviausi, kvepiantys neprinokusiais kaulavaisiais, agrastais, citrinomis, gėlėmis. Jie priminė Luaros slėnio „Sauvignon Blanc“.

Lietuva – rožinio vyno šalis?

Rožinio vyno varžyboms pateikė net 11 vyndarių. Du sidabro medalius pasidalino skirtingo stiliaus vynai.

Iš lietuviškų 'Monikos' vynuogių Rokiškyje padarytas „Roksalos“ 2022 derliaus rožinis ir „Medos winery“ iš 'Cabernet Cantor', 'Solaris'.

Geriausiu pusiau sausu rožiniu vynu išrinktas taip pat lietuviškų veislių 'Varduva' ir 'Monika' vynas, kurį padarė Domas Mackus.

Vyginto Skaraičio nuotr./2022 m. čempionato apdovanojimai
Vyginto Skaraičio nuotr./2022 m. čempionato apdovanojimai

Raudonieji vynai – iššūkis Lietuvos vyndariams

Iš 23 raudonųjų vynų tik pusė, tai yra 12, pelnė medalius. Visi bronzos, sidabro – nė vieno.

Tarp medalininkų dažniausiai minimos 'Marechal Foch', 'Leon Millot' vynuogių veislės. Tačiau geriausiu sausuoju tapo lietuviška 'Juodupė', kurią sukūrė „R&D šeimos vyninė“.

Valdas Šalaševičius padarė geriausią saldų raudonąjį.

„Ernesto vyninė“ iš Kėdainių rajono nustebino ne tik geriausiu pusiau sausu vynu iš „Turan 2019“ vyninės, bet ir puikiai subrendusiu 2018 m. „Leon Millot“. „Padaryti vyną, kuris išsilaiko butelyje 5 metus – meistriškumo požymis, reiškiantis, kad Lietuvos vyndariai turi vis daugiau įgūdžių gaminti kokybišką vynuogių vyną, tačiau vėsiame klimate gaminti raudonąjį vyną – vis dar iššūkis,” – komentavo čempionato vertintojai.

Uogos nepraranda aktualumo

Vaisių, uogų, augalų vyno kategorijoje veislių pavadinimų gerokai mažiau. Nebent reiktų išskirti antaninius obuolius, iš kurių Ramūno Gerbutavičiaus pagamintas sausas sidras, pripažintas geriausiu.

Pažymėtini du „Riešės krašto vynas“ sidrai su kriaušėmis, pelnę „Geriausiojo“ titulą saldaus ir pusiau saldaus kategorijose. Dainiaus Matulevičiaus vyninė puikuosis ir kaip geriausio pusiau saldaus vyšnių vyno gamintoja.

Du medalius pelnė daugeliui jau gerai žinoma „Ilzenberg“ vyninė: už obuolių ledo vyną bei už saldų vyšnių vyną; „RK vynas“ apdovanoti už geriausią pusiau saldų rabarbarų vyną ir geriausią svarainių vyną, o „Roksala“ už geriausią putojantį rabarbarų vyną ir geriausią sausą obuolių vyną.

Organizatorių nuotr./Vynmedžiai Andrius Diliautas namo kieme
Organizatorių nuotr./Vynmedžiai Andrius Diliautas namo kieme

Tuo tarpu „Geri metai“, „Prūsijos vynas“, J.E. Kaubriai, „Miella“, Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė, „Labora“, „Vyno kerai“, Rolandas Šimkus, Valdas Šalaševičius, Vidas Skrinskas gaus po vieną Geriausiojo įvertinimą už šilauogių, aronijų, agrastų, aviečių, juodųjų serbentų, šermukšnių ir kitų vaisių, uogų ir augalų vynus.

Rekordiškai daug midaus

Čempionate rekordiškai daug – net 26 midūs. Saldaus midaus kategorijoje geriausiu pripažintas „Dainijos“ (Dainiaus Noreikos) midus, pagamintas tik iš miško medaus.

Kiti midininkai papildomai naudoja žolynus, vynuogių sultis, agrastus, avietes, spanguoles, šermukšnius, pipirmėtes, aronijas, riešutus, kadagio uogas, kanapes, agurkus ir kitokius netikėtus priedus.

„Šušvės midus” naudojo vyšnias ir gavo antrą Geriausio saldaus midaus titulą.

Tuo tarpu geriausiai įvertintas čempionato gėrimas – pusiau saldus „Liquid Bloom“ midus padarytas naudojant rūkytą salyklą, grikių medų, aronijas ir obuolių sultis. Jo autorius – Domas Vyšniauskas.

Lietuvos someljė asociacijos Lietuviško vyno čempionato apdovanojimai vyks gegužės 5 dieną, 13 val. parodoje „Vyno dienos“ „Litexpo“, 1-ojoje salėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis