100 tūkst. Vilniaus gyventojų tenka maždaug 221 maitinimo vieta, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaimynių Estijos ir Latvijos statistikos departamentų pateikti duomenys skiriasi vos keliais vienetais.
Kad būtų galima dar geriau suprasti šiuos skaičius, verta pažvelgti į situaciją kitose Europos šalyse. Kiek įvairaus tipo maitinimo įstaigų – kavinių, restoranų, greito maisto taškų, barų – 100 tūkst. gyventojų tenka Ispanijos, Olandijos, Švedijos ar Airijos sostinėse? Madride šis rodiklis siekia 141, Amsterdame – 122, Stokholme – šiek tiek virš 100, Dubline – vos 32. Palyginimui – „Europos sostine“ vadinamame Londone jų skaičiuojama maždaug dvigubai daugiau nei Vilniuje.
Vilnius savo pasiūla ne tik neatsilieka, bet ir gerokai lenkia kai kurias Europos šalių sostines.
„Vilnius savo pasiūla ne tik neatsilieka, bet ir gerokai lenkia minėtas Europos šalių sostines. Tai parodo tiek išaugusias verslo kūrimo galimybes Lietuvoje, verslininkų entuziazmą, tiek didėjančias valgyti ne namuose mėgstančių žmonių gretas, jų noriai sutinkamas naujoves bei išaugusią perkamąją galią. Pasiūla ir paklausa Vilniuje sąveikauja harmoningai“, – mano internetinių rezervacijų administratoriaus „Tablein“ produkto vystymo vadovė Eglė Čekauskaitė.
Pamaitinti alkaną nebepakanka
Lietuvos viešojo maitinimo scena yra dinamiška ir nuolatos auganti. Vien pamaitinti alkaną nebepakanka: žmonės dažniausiai tikisi visapusiškos patirties, kurią dovanoja pačių virtuvės šefų įkurti restoranai, po vienu stogu įvairius maisto gamintojus buriančios maisto salės, turgūs, konceptualios kavinės. Visa tai žadina tautiečių smalsumą ir buria lojalius lankytojus.
Kaip sako E.Čekauskaitė, vietoms be vizijos ir idėjos lemta greitai užverti duris, nes jos savo svečių neįtikina. Tad organiški produktai, lokalumas, šefo patirtis, tradicijos, estetika tiek lėkštėje, tiek interjere, profesionalus aptarnavimas šiandieną yra ne pasirinkimas, o būtinybė.
Verslininkai rizikuoti nenori, todėl vietų Vilniuje, kuriose tektų nusivilti maistu, aplinka, aptarnavimu sparčiai mažėja, teigiama pranešime. Dažnas keliaujantis gurmanas pritars, jog situacija didžiosiose Europos sostinėse, deja, dažniausiai yra priešinga. Visai gali būti, jog tai vyksta dėl itin didelių atvykstamojo turizmo srautų, kai verslininkai siekia pamaitinti tik pirmą ir paskutinį kartą atvykstančius turistus.
Viso pasaulio skoniai
Atsitiktinė patiekalų pasiūla retai sudomina prisiekusį gurmaną, todėl sostinės restoranai stengiasi ištobulinti savo valgiaraščius.
Kad ir apie kokią pasaulio virtuvę žmogus bepagalvotų, labai tikėtina, kad Vilniuje bus vieta, ruošianti tradicinius jos patiekalus.
Gastronominė pasiūla Vilniuje varijuoja nuo atkartojamos senųjų Lietuvos didikų tradicijos ar naujosios lietuviškos virtuvės formavimo bei jau gerai pažįstamų Italijos, Prancūzijos, Kinijos, Japonijos skonių, iki dar kiek neįprastos egzotikos – Karibų jūros regiono, Brazilijos, Peru, Meksikos, Indonezijos, Vietnamo, Korėjos, Afrikos šalių, Arabiški kraštų delikatesai. „Šiandieną pasiūlos įvairovė tikrai išaugusi. Kad ir apie kokią pasaulio virtuvę žmogus bepagalvotų, labai tikėtina, kad Vilniuje bus vieta, ruošianti tradicinius jos patiekalus“, – sako E.Čekauskaitė.
Formuojasi nauji įpročiai
Sparčiai keičiasi ir pačių ne namuose valgančių miestiečių įpročiai. Žmonės kavines bei restoranus vis dažniau renkasi ne tik verslo pietums ar gurmaniškoms vakarienėms, bet ir skubesniems darbo dienų bei vėlyviesiems savaitgalio pusryčiams. Norint mažiau rūpesčių namuose, maitinimo įstaigose švenčiamos svarbiausios asmeninės šventės.
„Turbūt kiekvienas pastebėjo, jog vakarais, ypatingai savaitgalio, pavalgyti geriausiuose sostinės restoranuose be išankstinės rezervacijos tampa misija neįmanoma. Džiugu, kad tokio populiarumo vietų – ypatingai daug. Norėdami būti užtikrinti, žmonės staliuką rezervuoja iš anksto ir vis dažniau tai daro internetu. Naująją technologinių galimybių bangą priima ir patys Vilniaus restoranai“, – sakė pašnekovė.
Pastebimi ir tarptautinėje arenoje
Nors Lietuvos restoranų nėra žymiąjame „Michelin“ gide, tai jokiais būdais nereiškia, jog esame „nepakankami“, įsitikinusi E.Čekauskaitė. „Dažnai pamirštama arba neįsigilinama į aspektą, kad minėtasis gidas apima tik kelias dešimtis pasaulio šalių. „Michelin“ inspektoriai taip pat dar nėra apsilankę ir geriausiuose Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų ar Australijos restoranuose. Akivaizdu, jog šis gidas – itin įtakingas, tačiau nuvertinti save dėl siekiamiausių žvaigždučių neturėjimo būtų paprasčiausiai nelogiška“, – sako pašnekovė. E.Čekauskaitė.
Vis dėlto, Lietuva tarptautinėje arenoje pastebima ir minima vis dažniau. Galima pasidžiaugti, jog ne vienas Vilniaus restoranas džiaugiasi Šiaurės Europos šalių gido „White Guide“ įvertinimais (tiesa, 15min primena, jog už atsiradimą šiame gide mokamas tam tikras mokestis – red.), o restoranai „Nineteen18“ su vyriausiuoju virtuvės šefu Matu Paulinu priešakyje bei Martyno Praškevičiaus kuriamas „Džiaugsmas“ buvo pastebėti šiųmetiniame „The World’s 50 Best“ reitinge.