Mažuosius, inovatyviuosius aludarius galima vadinti tikrais Lietuvos aludarystės skonių pionieriai – jų atrandamos naujos skonio kombinacijos rodo kelią kitiems, o kūriniai užkariauja madingus Lietuvos restoranus ir barus, rašoma renginį pristatančiame pranešime spaudai.
Rugpjūčiui persiritus į antrąją pusę Pakruojo dvare rengiamas pirmasis alaus festivalis, kuris suteiks galimybę susipažinti su į vieną vietą surinktais įdomiausiais ir inovatyviausiais aludariais, gaminančiais naminį, išskirtinių skonių „craft“ alų.
Kas yra tas „craft“ (kūrybinis) alus? Ekonomistas ir kartu gerai žinomas alaus ekspertas Linas Čekanavičius pasakoja, kad nėra vieno pripažinto apibrėžimo. Pasak jo, JAV Aludarių asociacija (Brewers Association), vienijanti „craft“ alaus virėjus, šį alų apibrėžia kaip mažo ir nepriklausomo bravoro verdamą inovatyvų arba istorinių tradicijų alų. „Mano įsitikinimu, svarbiausia ne bravoro dydis ir ne jo nuosavybės statusas, bet jo verdamo alaus pobūdis, t.y. jo nestandartiškumas, savitumas, inovatyvumas. Trumpai tariant, kūrybinis („craft“) alus yra kuriamas, o ne fabrikuojamas“, – teigia ekspertas.
Šventės metu bus galima degustuoti „Sakiškių alaus“, „Kuro aparatūros“, „Craft&Draft Brewpub“, „Genio“, „Dundulio“, „Apynio“ ir kitų gamintojų naujausių kūrinių, dar neragautų kartumo ir net egzotiškų ingredientų derinių, kaip, pavyzdžiui, alaus su pasiflorais, kokosų pienu ar net agurkais.
Festivalis suteiks galimybę pastaruosius skonius palyginti su senųjų lietuviško alaus tradicijų propaguotojų – Rozalimo alaus ar verdamo Lietuvos „alaus karalienės“ – Aldonos Udrienės – alumi, kuris žinomas bei vertinamas ir už Atlanto.
Festivalio metu didelis dėmesys bus skiriamas ir maistui. Alaus someljė ir būsimas šventės „pranešimų ir ginčų svirno“ dalyvis Vidmantas Čičelis sako, kad nėra alaus, kurio nebūtų galima suderinti su maistu, ypač kai turime didelį alaus pasirinkimą, tada galima rasti derinius ir su jūros gėrybėmis, ir su desertais. „Palyginti su vynu, alus turi daug daugiau įvairių skonių, tad ir priderinti jį prie tam tikro patiekalo yra lengviau“, – sako alaus someljė.
Renginio metu bus galima išbandyti ne tik ant ugnies ruoštus užkandžius, žvėrieną, bebrieną, ožkieną, visą keptą jautį, bet ir kitus, mažiau įprastus, tačiau puikiai derančius su alumi valgius, kaip, pavyzdžiui, sraiges, krevetes ir kt.
Pakruojo dvaras nuo seno garsėjo dideliu, pažangiu ir klestinčiu ūkiu, tad natūralu, kad ūkio darbų pradžias ir pabaigas lydėdavo didelės šventės. Šiandien dvaras, gyvendamas tikrą XIX a. gyvenimą, prikelia dvaro tradicine šventę – Bumbulines (bumbulais dvare vadindavo ten dirbusius kumečius).
Šventės metu dvaro baronai von der Roppai, atsidėkodami bumbulams už gerą darbą, sukviesdavo geriausius krašto aludarius ir padovanodavo šventei didžiausią ūkio jautį, 5 avis ir būrį žąsų. Taip pat, kaip ir senovėje, šios šventės metu netrūks pramogų: vyks Bumbulų varžytuvės, žirgų lenktynės, įvairūs užsiėmimai su žirgais, o aristokratiškų pomėgių mylėtojams bus suteikta galimybė dalyvauti šachmatų simultane, žaisti kroketą su čempionais, klausytis Baltojoje pokylių salėje kamerinės muzikos. „Tai bus išskirtinė kultūringo ragavimo ir pramogavimo puota“, – trumpai šventę apibūdina dvaro baronas.
Pakruojo dvaras – didžiausias Lietuvoje išlikęs dvaro kompleksas, kuriame lankytojai tampa XIX a. pab. dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.
