Desertų namuose šiomis dienomis pasijunti tarsi muziejuje. Akį traukia įspūdinga šokolado meistro sukonstruota velykinė kompozicija – įvairių dydžių šokoladiniai kiaušiniai, sustatyti vienas ant kito. Keturi kiaušiniai stūkso ant šokoladinio pagrindo. Meistras sako, jog kompozicijai pagaminti panaudojo apie 3 kg šokolado, vien stabiliam pagrindui paruošti prireikė viso kilogramo. Paklaustas, ar kompozicija parduodama, Emiliano šypteli, jog mielai tokią pagamintų norinčiam papuošti savo namus. Belgiško šokolado šedevras atsieitų apie porą šimtų eurų.
Pagaminti tokį šedevrą reikia kantrybės, meilės darbui ir ilgų valandų. Kiekvieno kiaušinio puselę konditeris gamina rankomis iš specialiai paruošto belgiško šokolado, ją stingdo, vėliau klijuoja dvi puseles išgaudamas kiaušinį. Šiai kompozicijai italas paskyrė kelias dienas, mat teko patirti ir nesėkmės momentų – keletas šokoladinių kiaušinių suskilo. Laiko teko paskirti ir nuglostant kiekvieną gaminį, norint sukurti paviršiuje tekstūrą.
Tenka greitai suktis
Virtuvėje E.Fontanesi demonstruoja formeles, į kurias lieja šokoladą. Dirbti reikia greitai ir atidžiai, nes šis kaipmat stingsta. Italijoje jis pasakoja dirbęs su specialia šokolado mašina, kuri temperuoja šokoladą – padeda palaikyti specialią temperatūrą, kad kokybiškas belgiškas šokoladas atsiskleistų savo skoniu, o sustingęs būtų traškus. Toks kepykloms skirtas aparatas brangus, kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Čia, Klaipėdoje, Emiliano visą procesą atlieka rankomis, tačiau kruopščiai laikosi temperavimo paslapčių, o jos labai svarbios siekiant išgauti aukštos kokybės gaminį.
„Tai labai kūrybiškas darbas, spalvingas, kvapnus. Čia viską darau rankomis, turiu būti labai greitas, nes jau po 10 minučių šokoladas būna sustingęs“, – pasakojo meistras, žinių sėmęsis pas vieną geriausių Belgijos šokolado meistrų.
„Jis neįtikėtinas meistras. Briugėje yra 60 šokolado parduotuvių, mokiausi ten visų gudrybių. Dirbdamas su kepiniais labiau pavargstu, o darbas su šokoladu man yra relaksacija, terapija“, – sako E.Fontanesi, kepyklėlėje ruošiantis ir įvairius kepinius – kruasanus, įvairias bandeles.
Šokoladą sako mėgstantis ir pats, tiesa, tik juodą – jame mažiau cukraus ir jis gerina nuotaiką. Tokį pamėgę dar vaikai Italijoje, kur jis kasmet ruošdavo didelius šokoladinius kiaušinius. Apsigyvenęs uostamiestyje tokių jis šiemet siūlo klaipėdiečiams.
„Kiaušinyje gali būti ir staigmena tiek vyrui, tiek moteriai, bet labiausiai populiaru nustebinti vaikus – žaisliuku. Moterims būna paslepiamas ir žiedas ar kolje. Šiuose kiaušiniuose, kuriuos matote, yra mažesnis kiaušinis, o jame – mažučiai kiaušinukai su įdaru“, – įspūdingus šokoladinius gaminius rodo Emiliano.
Vienas kiaušinis sveria apie pusę kilogramo, tiek šokolado panaudojama jam pagaminti. Ažūriniai, pagal itin seną technologiją gaminami velykiniai gardėsiai, lengvesni, tačiau tiek vieniems, tiek kitiems reikia ypatingo meistro atidumo, kantrybės.
Šokoladą glosto jau dešimtmečius
O šių savybių Emiliano nestinga. Su šokoladu jis dirba jau 25 metus. Kad išvystų iš ko gimsta gaminiai jis pasakoja kadaise viešėjęs Kosta Rikoje, kur stebėjo kaip auga kakavos pupelės, jas uodė, ragavo. Vyras pasakoja tiesiog norėjęs savo akimis išvysti, iš kur atkeliauja tos kvapnios pupelės, kurios dėžėmis pasiekia kitas šalis ir skleidžia tokį malonų aromatą.
Būta meto, kuomet net šešerius metus jis šokolado gaminius kartu su partneriu pristatydavo į Veronoje veikiančią krautuvėlę, tačiau galiausiai sako tiesiog pavargęs nuo važinėjimo. Jo gamintus šokolado ir kitus skanėstus pamėgo Šiaurės Italijos nediduko miestelio gyventojai, kol galiausiai likimas atviliojo į Klaipėdą, kur jis kartu su verslo partnere Jelena Aleksandravičiene įkūrė desertų namus „Lalene“.
Vyras giria partnerę juokaudamas, jog ši turi ne šešis, o septynis pojūčius ir net tuomet, kai jaučia, jog sukūrė ypatingą gardėsį, sulaukia skonio pastabų ir korekcijų. Štai kodėl vitrinoje atsidūrę gaminiai yra ištobulinti iki paskutinio štricho.
Pyragas - tarsi taikos simbolis
Velykų boba – šį kepinį puikiai pažįsta lietuviai, ruošdamiesi Velykoms patys gamindami ar besidairydami šio gardėsio. Italijoje gi Velykos neapsieina be itališko pyrago, vadinamo colomba. Paukščio formą primenantis kepinys yra tarsi taikos ir vilties simbolis, mat žodis „colomba“ ir reiškia balandis.
Šio pyrago ruošimas, kaip ir gerai žinomo itališko panettone, valgomo per Kalėdas, yra ilgas ir labai daug dėmesio reikalaujantis procesas. Pyragas kepamas naudojant raugą, tad reikia didelio atidumo, kontrolės ir meilės.
Paklaustas, kuo gi skiriasi panettone ir colomba, E. Fontanesi pasakoja, jog pati tešla yra vienoda, tačiau naudojami skirtingi aromatai. Prieš Kalėdas į panettone sukrenta daug razinų, o colomba kepama naudojant apelsinų cukatas iš Sicilijos, paviršius padengiamas traškiu migdolų glaistu.
J.Aleksandravičienė įkalbėjo partnerį paruošti ne tik skirtingų dydžių, bet ir skonių pyragų, tad vitrinoje puikuojasi ne tik tradicinė, bet ir pistacijų colomba, kvepianti pavasariu, mat pasipuošusi žalia spalva.
„Pastebėjome, jog lietuviai labai mėgsta pistacijų desertus, tiesiog eina iš proto. Pasiūliau Emiliano pagaminti kažką kitokio, ne tik tradicinį itališką pyragą. Jis keistai sutiko šią idėją, bet kuomet neseniai verslo reikalais buvome Italijoje mus vienoje kepykloje pavaišino būtent pistacijų colomba, aš pažvelgiau į jį, sakydama, kad štai, mano mintis net Italijoje realizuota, o Emiliano neliko pasirinkimo ir teko nusileisti. Ir šįkart, kitaip nei per Kalėdas, jis pagamino ir mažesnių, ir didesnių pyragų, ir įvairesnių skonių“, – šyptelėjo moteris.
