Nors galetės gali būti kepamos su įvairiausiais įdarais, taip pat ir nesaldžiais, dabar, kai jau galima rasti rabarbarų, būtų tikra nuodėmė nepanaudoti jų įdarui. Beje, kompaniją rabarbarams gali palaikyti uogos – itin tinka šilauogės arba braškės, o pastarosios net ir tokios, kurios jums pasirodė kiek rūgštokos.
Keli patarimai prieš pradedant:
- Galetės tešlą ruoškite kuo greičiau, pernelyg stropiai jos neminkydami. Be to, jai būtina šaltai pagulėti bent valandą, o galima – ir pernakt.
- Galetės tešlos sudėtis įvairiuose receptuose paprastai pernelyg nesiskiria, o šiame recepte jai reikia trupučio kreminio sūrio. Neatsisakykite jo, nes būtent jis suteikia puikią tekstūrą, kepinys nėra toks sausas ir byrantis, geriau išlaiko formą.
- Kad įdaras kepant pernelyg nesudrėkintų tešlos (tarp jų įsiterpia dar vienas sluoksnis), jam galima naudoti trupintus sausainius. Tačiau galima juos keisti ir migdolų miltais. Šis tarpinis sluoksnis ir sugers išsiskiriančias rabarbarų bei uogų sultis, ir suteiks papildomo skonio.
- Į vaisių ir uogų įdarą būtinai įberkite krakmolo, kuris padės įdarui truputį sutirštėti, kad nebūtų itin skystas ir tekantis;
- Galetės tešlą iškočiokite iki 2–3 mm lakšto, geriausiai – iškart ant kepimo popieriaus, su kuriuo lakštą ir perkelsite ant skardos. Tik tuomet dėkite ant jo visus kitus produktus.
- Galetės formuojamos paprastai – užlankstant šonus link vidurio, kad dalis įdaro pasislėptų, o dalis liktų atvirai. Šonų nereikia kaip nors dailiai apipjautyti, galetės grubumas, nedailumas yra vienas iš jos charakteringų bruožų.
- Galetę skanu valgyti ir dar kiek šiltą, ir jau visai atvėsusią. Geri kompanionai jai – ledai arba plakta grietinėlė.