Kadagių gira
I.Šidlaitė: „Tai viena mano mėgstamiausių žieminių girų, nes tada miškuose pilna sunokusių kadagių uogų. Atskirai jų nerenku, tiesiog prisipjaustau šakelių, ant kurių yra daugiau uogų, ir jas nuverdu. Jei neturite galimybių prisirinkti šakelių miške, šią girą galite virti iš pačių uogų. Beje, šviežią, ką tik nuskintą kadagių šakelę galima dėti į bet kokį rauginį, kurį norime „paskubinti“ – ant jų visada būna labai daug laukinių mielių.“
Ingredientai:
- 3 l vandens;
- keletas kadagių šakelių su uogomis;
- 250 g cukraus;
- 3 l talpos stiklainio.
Gaminimas:
1. Kadagių šakeles dėkite į puodą, užpilkite vandeniu, užvirinkite ir pavirkite 15–20 min.
2. Puodą uždenkite ir leiskite nuovirui atvėsti, tada įmaišykite cukrų ar medų ir nukoškite. Supilkite į 3 l stiklainį (galite įdėti šviežiai nuskintą nedidelę kadagio šakelę rūgimui paspartinti) ir apriškite audinio skiaute.
3. Palikite šiltoje vietoje ir dažnai maišykite, kol užrūgs. Atsiradus burbuliukams, paragaukite, jei skonis tinka, nukoškite, išpilstykite į butelius, galite įdėti kelias razinas ar truputį cukraus, kad taptų lengvai gazuotu gėrimu, ir dėkite į šaldytuvą.
4. Jei norite rūgštesnės giros, galite dar porą dienų ją parauginti.
Duonos gira su liepžiedžiais
I.Šidlaitė: „Mūsų kraštuose nuo seno buvo įprasta sunaudoti visus maisto likučius. Net duonos plutelę išmesti būdavo tikras nusikaltimas, nes niekada negalėjai žinoti, kada užeis šalnos ir liksi be derliaus. Todėl viskas buvo renkama, kaupiama ir perdirbama. Lietuviškos ruginės duonos pluta – labai stora ir sudegusi, todėl ją ne visi mėgsta ar gali valgyti. Plutą sudžiovinus galima pasigaminti labai skanios, mūsų regione gerai žinomos duonos giros. Jei norite išskirtinio skonio, pagardinkite ją įvairiomis žolelėmis – mėtomis, liepžiedžiais ar raudonaisiais dobilais.“
Ingredientai:
- 0,5 kg džiovintos juodos duonos plutos (gali būti plutos, kampeliai, stambesni trupiniai – visi duonos likučiai);
- 5 l vandens;
- 1 sauja džiovintų žolių (liepžiedžių, mėtų, raudonųjų dobilų, raudonėlio, rūtų ar kitų);
- 400–500 g cukraus;
- 1 saujelė razinų.
Gaminimas:
1. Džiovintą duoną ir žoleles užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite per naktį ar bent porai valandų.
2. Masę nukoškite (likučiais galima patręšti daržą), išmaišykite cukrų.
3. Puodą su gira palikite šiltoje vietoje, kol įrūgs, t.y. pradės burbuliuoti. Tai gali užtrukti 2–5 dienas. Paragaukite, jei rūgšties užtenka, girą išpilstykite į sandarius butelius, įmeskite po 2–3 razinas ir neškite į vėsią vietą.
Imbierinė gira su prieskoniais
I.Šidlaitė: „Turbūt visi žinote ir tikriausiai patys pasidarote imbierinei arbatai skirtą mišinį: sutarkuota imbiero šaknis, cinamonas, citrina ir medus. Mano virtuvėje šaltuoju metų laiku visuomet pastatytas 10 l indas su imbierine gira. Juk iš tiesų ši gira sveikiau net už arbatą – joje gausu gyvųjų bakterijų, papildančių organizmo mikroflorą, stiprinančių imunitetą ir apsaugančių nuo virusų. Ši gira visada bus išsigelbėjimas, kai norisi ko nors kvapnaus, šildančio ir baidančio virusus.“
Ingredientai:
- 3 l drungno vandens;
- 250–300 g medaus;
- gabalėlio šviežios imbiero šaknies;
- 1 citrina su žievele;
- prieskonių: cinamono lazdelė, keli gvazdikėliai, keli kvapieji pipirai, žiupsnis kalendrų, anyžių sėklų, kmynų, kelių kardamonų (galite pirkti karštam vynui skirtus prieskonius ir visus juos suberti).
Gaminimas:
1. Medų išmaišykite drungname vandenyje, į jį dėkite burokine tarka sutarkuotą imbiero šaknį, smulkiai pjaustytą citriną su žievele, įvairius prieskonius, uždenkite stiklainį servetėle ir 1–2 dienas palikite šiltoje vietoje.
2. Ši gira itin greitai užrūgsta – nežinia, dėl medaus ar imbiero. Kartais ją galima gerti jau antrą dieną, kai kada tenka dar truputį palaukti. Bet kai pastebėsite, kad stiklainis burbuliuoja – ragaukite. Jei per saldu, palikite dar dienai.
3. Kai skonis bus tinkamas, nukoškite, išpilstykite į uždaromus butelius ir statykite į šaldytuvą.
