Specialistai ragina atsakingai planuoti, kiek duonos jūsų šeima suvartos, o įsigijus – tinkamai ją laikyti, taip sumažinant riziką išmesti.
Rankų ir virtuvės švara – itin svarbu
Nešvariomis, neplautomis rankomis pernešame ne tik virusus, bet ir potencialius duonos pelėsio sukėlėjus. Todėl ruošiant maistą rankų higiena – itin svarbi.
„Praėjusių metų pabaigoje didžiulio dėmesio internete sulaukė dviejų ugdymo specialisčių iš “Discovery Elementary„ mokyklos eksperimentas, kuriuo vaikus buvo mokoma apie rankų higienos svarbą. Eksperimentui buvo pasitelkta duona – vaikai jos riekeles čiupinėjo nešvariomis rankomis, plautomis muilu, taip pat dezinfekuotomis antibakteriniu skysčiu. Šios skirtingos riekelės buvo uždarytos plastikiniuose maišeliuose ir stebima jų būklė. Po kurio laiko ant duonos riekelės, kuri buvo liesta švariai muilu plautomis rankomis – jokių pelėsio žymių praktiškai nesimatė. O štai nešvariomis rankomis liesta duona buvo visiškai sugedusi. Tai puikiai įrodo, kaip svarbu yra tinkama rankų higiena“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius.
Jei duonos laikymo vietoje jau kažkada buvo laikoma supelijusi duona, tikėtina, kad pelėsis iš ten niekur nedingo.
Svarbi ne tik rankų, bet ir bendra aplinkos ir virtuvės paviršių higiena. „Pelėsis – tai gyvas organizmas, kuris auga ir dauginasi, jeigu jam sukuriamos palankios aplinkos sąlygos. Todėl geriausia – jų tiesiog nesukurti. Virtuvės paviršius nuolat valykite, kad neužsiliktų maisto likučių ir senų produktų, kurie gali skatinti pelėsio ir jo sporų augimą. Taip pat visi paviršiai, ant kurių laikomi maisto produktai, turėtų būti sausi. Pasirūpinkite tinkama ventiliacija savo virtuvėje ar vietoje, kurioje laikote duoną. Tai neleis kauptis drėgmei, o tuo pat metu – ir pelėsiui“, – pataria pašnekovas.
Jis priduria, kad duonos laikymo vietą, jeigu ši yra uždara, rekomenduojama kartais dezinfekuoti, ypač jeigu anksčiau ten jau būta pelėsio. „Jeigu jūsų duonos laikymo vietoje jau kažkada buvo laikoma supelijusi duona, tikėtina, kad pelėsis iš ten niekur nedingo. Tokiu atveju rekomenduojama duoninę, spintelę ar stalčių dezinfekuoti, tam tiks, pavyzdžiui, acto tirpalas“, – sako T.Aleknavičius.
Kokia duona atsparesnė pelėsiui?
Skirtingų duonos gaminių šviežumo laikas gali skirtis, o svarbiausias aspektas, kuris tam daro įtaką – rūgštingumas.
Kuo duona rūgštesnė, tuo ilgiau ji išsilaikys nesupelijusi.
„Dažniausiai pelėsiui atsparesnė yra ruginė duona. Tačiau taip yra visai ne dėl ruginių miltų, o dėl raugo, kuris dažniau naudojamas ruginiuose gaminiuose. Jis suteikia ne tik išskirtinių skoninių savybių, bet ir leidžia ilgiau išlaikyti gaminį šviežią. Rūgštis veikia kaip natūralus konservantas, todėl kuo duona rūgštesnė, tuo ilgiau ji išsilaikys nesupelijusi“, – tikina specialistas.
Kur laikyti?
Geriausias būdas laikyti duoną – sandariai uždarytoje pakuotėje, uždaroje dėžutėje – duoninėje – ar kitoje uždaroje spintelėje, stalčiuje.
„Laikydami duoną tam skirtoje duoninėje būsite tikri, kad ten nepatenka ore esančios bakterijos ir mikrobai, kurie ir sąlygoja pelėsį. Uždaroje dėžutėje ar spintelėje duona bus apsaugoma nuo išorinio temperatūros ir drėgmės poveikio“, – sako T.Aleknavičius.
Duoną visada laikykite sandariai, jos pakuotėje, kuri apsaugo šią nuo užterštumo ir neleidžia duonai sudžiūti.
„Nerekomenduoju duonos laikyti ant mikrobangų krosnelės ar šaldytuvo, nes šie paviršiai įšyla ir duonos pakelyje pradeda kauptis drėgmė, susidaro kondensatas ir taip susiformuoja tinkama terpė pelėsiui. Siūlau nelaikyti duonos šalia vaisių ir daržovių, kur vyksta spartus nokimo procesas ir mikrobai gali greičiau persinešti nuo vienų produktų ant kitų“, – pataria specialistas.
Šaldyti ar nešaldyti?
Daugeliui lietuvių įprasta praktika – laikyti duoną šaldytuve. Tačiau kepyklos atstovas tikina, kad tai iš esmės pakeičia duonos skonines savybes.
„Šaldytuve laikoma duona išties supelis ne taip greitai: ten esanti 4-5 laipsnių temperatūra visiškai nesustabdo, bet labai apriboja visus biocheminius ir mikrobiologinius procesus. Tačiau jeigu mes duoną vertiname dėl jos drėgmės ir minkštumo, šaldytuve šių savybių paprasčiausiai netenkame. Tokiomis sąlygomis duona tampa kietesnė, keičiasi jos tekstūra, ji praranda turimą skonį ir greičiau išdžiūsta“, – sako duonos specialistas.
Jeigu matote, kad nespėsite duonos suvartoti per rekomenduojamas penkias dienas, galite dėti ją į šaldiklį, kur duona tarsi užkonservuojama ir biocheminiai procesai vyksta labai lėtai. Tačiau atitirpstant šaldytai duonai jos struktūra kažkiek pakinta dėl duonoje esančio vandens ir todėl savo savybėmis ji neprilygs šviežiai duonai. Kuo ilgiau duoną laikome šaldiklyje, tuo ji tampa sausesnė ir kietesnė atšildžius. Tokiu atveju atitirpintą šaldytą duoną galima rinktis skrudinimui ar kepiniams.
Kaip skaityti galiojimo datas?
Anot T.Aleknavičiaus, vidutinis duonos galiojimo terminas – penkios dienos. Tačiau tinkamai ją laikant, ši šviežia turėtų išlikti ilgiau.
„Dauguma žmonių nesupranta ant duonos etiketės esančio “geriausias iki„ ženklinimo. Įprasta manyti, kad praėjus šiam terminui maistas tampa nevalgomas ir jį reikia išmesti. Tačiau iš tiesų ši data labiau identifikuoja geriausias duonos savybes, šviežumą ir pagaminimo datą. Kiekvienu konkrečiu atveju duona gali būti vartojama ir ilgiau – viskas priklauso nuo jos laikymo sąlygų“, – tikina T.Aleknavičius.
Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų duona vis dar yra šviežia, turėtumėte ją atidžiai apžiūrėti. Jeigu pastebėjote pelėsį – duonos jokių būdu nevalgykite. Tačiau jeigu duona neskleidžia nemalonaus kvapo, nėra supelijusi, ją nesudėtingai galite prikelti antram gyvenimui. Jeigu duona apdžiūvo, gaminkite ne tik sumuštinius, bet ir džiūvėsėlius, prancūziškus skrebučius ar krutonus – pasirinkimų daugybė.