Macarons?.. Makaronsai!
Trapūs ir lengvi, iš migdolų miltų ir morengo masės iškepti prancūziškieji macarons visą pasaulį žavi paprastumu. Dvi saldžios, spalvotos, nedidelės sausainėlių puselės tradiciškai yra apvalios, suklijuojamos tarp jų įspaudus kokio nors kremo. Macarons receptūra − labai paprasta, produktų taip pat reikia palyginti nedaug. Paslaptys glūdi sausainėlių gamyboje bei daugybėje subtilių smulkmenų: kaip sumalti migdolų miltai, kokia virtuvės temperatūra, koks tądien oras. Tačiau netgi viską nugludinus iki smulkmenų, macarons gali tiesiog nepavykti, ir tiek. Tai patvirtins kiekvienas, bent sykį bandęs šių prabangių skanėstų išsikepti pats.
Konditerė Ieva šypsodamasi tik patvirtina: taip, daugybę kartų nepavyko ir jai. Tik dėl didelio užsispyrimo ir po įvairiausių bandymų jai pavyko rasti savą, gerai „veikiantį“ receptą. Maža to, Ieva savuosius makaronsus nutarė kurti pačių įvairiausių formų. Smaližiams siūlo net gigantiškus macarons, iš kurių suformuoja tortukus. Kiekvienas makaronsas − kruopščiai išdailintas įvairiais piešinukais.
„Tačiau net ir dabar, jau gerų pusantrų metų kepdama tik makaronsus, vis tiek negaliu ramiai žiūrėti, kaip jie orkaitėje kepa, kartais net išeinu iš virtuvės“, − prisipažįsta ji.
Taip, teisingai − Ieva prancūziškąjį pavadinimą nutarė sulietuvinti, c pakeisti į k ir migdolų miltų sausainėlius vadinti makaronsais (Euroblogas.lt primena, kad macarons dažnai painiojami su macaroons − mažais kepinukais iš kokoso drožlių). „Pamenu, maudžiausi po dušu ir į tuo metu trenkamą galvą tiesiog šovė žodis makaronsai. Supratau, kad man taip sakomas ir rašomas pavadinimas labai patinka ir norėčiau kurti savo prekės ženklą būtent tokiu pavadinimu“, − nuosavo verslo pradžią prisimena jaunoji šefė.
Prie makaronsų – tiesiai per aplinkui
Ieva dar nuo mokyklos suolo žinojo, kad nori būti konditerė. Vis dėlto išlaikiusi baigiamuosius egzaminus tapo bene vienintele, nutarusia niekur nestudijuoti.
„Suveikė paprasčiausias bandos jausmas, visi draugai kažkur stojo, tad pabandyti nutariau ir aš. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune praleidau vos mėnesį. Vieną dieną tiesiog susikroviau daiktus ir niekam nieko nesakiusi, apsiverkusi parsiradau namie. Maisto mokslai pasirodė esą visai ne tai, ką įsivaizdavau. Supratau, kad duoną noriu užsidirbti rankomis“, − liūdnai prisimena ji.
Tačiau šiek tiek padirbėjusi vienoje kepykloje Ieva greitai pajuto, kad jai trūksta maisto gaminimo žinių ir vis dėlto norėtų studijuoti. Taip jauna mergina atsidūrė lietuvių pamėgtoje HRC Kulinarijos akademijoje Bulgarijoje.
Po studijų Ieva grįžo į Vilnių ir įsidarbino kepykloje. Pradėjusi nuo vos vienos dienos smulkių darbelių, per pusantrų metų ji tapo viena pagrindinių didelės kepyklos konditerių. „Pajutau, kad labai daug išmokau, darosi nuobodu, norėčiau pabandyti dirbti ir restorane. Nieko blogo negalvodama praėjusių metų vasarį iš darbo išėjau, mėnesį tiesiog ilsėjausi namuose, o kai jau ėmiau rimčiau ieškotis darbo, prasidėjo pandemija…“, − pasakoja bedarbe tuo metu likusi konditerė.
Nors ir bedarbė, be darbo būti namuose Ieva negalėjo. Visą laisvą laiką nutarė skirti savarankiškoms macarons pamokoms:
„Makaronsai yra vieni sudėtingiausių sausainių pasaulyje. Dėl to jie man ir patinka. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų bandžiau kaskart vis ką nors keisdama, kol atradau gerai veikiantį receptą. Buvo daug nesėkmių ir ašarų, bet iš tikrųjų makaronsai karantino metu man labai padėjo. Užsispyrimas išmokti juos kepti kasdien suteikdavo viltį, kad viskas bus gerai.“
Per gražūs valgyti
Ir iš tikrųjų žvelgiant į Ievos kurtų makaronsų nuotraukas ne tik tįsta seilė, bet ir darosi gaila juos tiesiog imti ir suvalgyti. Lietuviams „Eurovizijoje“ palaikyti − geltoni makaronsai, Rugsėjo 1-osios šventei – raudonskruosčiai obuoliukai su žaliais lapeliais, Kalėdoms − baltosios meškutės ar miniatiūriniai elniukai. Konditerė Ieva skirtingoms progoms kepa vis kitokių formų makaronsus, kiekvieną jų taip pat išpiešia ranka. Tokių sausainėlių rinkiniai dažniausiai perkami dovanų.
„Nors ir gana gerai žinomi, makaronsai vis dėlto išlieka prabangos preke. Pavyzdžiui, kokių nors keksiukų savikaina žymiai mažesnė, be to, lietuviams jų skonis daug įprastesnis. Artėjant šventėms ir pati planuoju pradėti siūlyti keksiukus, tačiau jie bus dekoruoti miniatiūriniais makaronsais. Investavus šitiek laiko į bandymus, makaronsų idėjos visiškai pamesti nenoriu“, – tikina Ieva.
Svajonė − nuosava kepykla
Per pusantrų metų profesionali konditerė teigia turėjusi įvairių darbo pasiūlymų. Tačiau kas kartą nuėjusi pasibandymui padirbėti labai greitai suprasdavusi, kad labiausiai jai patinka savarankiškai dirbti namuose.
„Mano svajonė yra turėti savo kepyklą. Kasdien mokausi ir po truputį judu šios svajonės link. Makaronsus kepti išmokau jau gana gerai, tačiau trūksta rinkodaros įgūdžių, nelengva tvarkytis su finansais“, − teigia pašnekovė. Kaip ir dauguma profesionalių šefų, Ieva prisipažįsta, kad jei tik galėtų, visą savo laiką norėtų skirti tik darbui virtuvėje. Vis dėlto žvelgiant į stilingas ir apgalvotas konditerės kurtų produktų nuotraukas akivaizdu, kad mergina sau išties griežta: kiekvienas darbas atliktas itin kruopščiai.
