- Rinkite sausus ir švarius žiedus. Pienių žiedus skinkite tuomet, kai jie visiškai prasiskleidę, tačiau rinkitės metą, kai jie yra sausi, ne po lietaus. Labai svarbu, kad skintumėte žiedus nuo augalų, augančių kuo toliau nuo taršos šaltinių – judrių kelių ir gatvių, gamybos įmonių ir pan.
- Atskirkite tik geltonus žiedlapius, išmirkykite. Nuskynus žiedus, laukia kruopštus darbas – geltonus žiedlapius reikia atskirti nuo žaliųjų dalių. Vėliau žiedlapius būtina pamirkyti – tam prireiks 10–12 val. Todėl planuokite, kad žiedus rinksite vieną dieną, o medų virsite kitą.
- Verta paskaninti citrina. Pienių medus verdamas iš nusunkto skysčio, kuriame žiedlapiai mirko, ir cukraus, o papildomo skonio suteiks citrina (prireiks ir jos sulčių, ir nutarkuotos žievelės). Būtų idealu, jei rinktumėtės ekologišką citriną ar bent jau paprastą gerai nušveistumėte su soda ir šiltu vandeniu.
- Virkite ilgai, kruopščiai prižiūrėkite. Pienių medų reikia virti tol, kol jis pasieks klevų sirupo ar skysto medaus konsistenciją, tai gali užtrukti 60–90 min. Virkite nemažame neuždengtame puode, ant vidutinio karščio ugnies. Nepamirškite verdamo medaus maišyti, jokiu būdu nepalikite puodo be priežiūros. Ar medus išvirė, patikrinsite užlašinę lašelį jo ant šaltos lėkštelės ir stebėdami, kiek greitai jis stingsta.
- Galiojimas ir laikymas. Pienių medus – riboto galiojimo produktas, jį reikėtų suvalgyti per kelis mėnesius. Jokiu būdu nelaikykite saulėkaitoje, geriau vėsesnėje, tamsesnėje vietoje.
Jūsų dėmesiui – klasikinis pienių medaus receptas: