Vilniuje esančių kavinių „Beigelistai“ įkūrėja Nomeda Kuodienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad lietuviai jau atranda išskirtinį beigelių skonį ir jų populiarumas auga. Taigi kuo ypatingi beigeliai ir jų istorija?
Atsirado Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje ir greitai paplito visame pasaulyje. Pirmą kartą beigelis paminėtas dar 1610 metais Krokuvoje gyvenusių Lenkijos žydų rengtuose dokumentuose. Sakoma, kad beigeliai buvo įteikti moteriai vaiko gimimo proga. Iki XX a. vidurio beigeliai buvo pardavinėjami turguose, mugėse bei gausybėje kepyklų visuose Lietuvos mietuose ir miesteliuose. Deja, tačiau iš Lietuvos beigeliai išnyko Antrojo pasaulinio karo metu su didžiąja žydų kultūros dalimi.
-
Valgomų lauktuvių iš viso pasaulio gidas: nuo kankorėžių uogienės iki kokos saldainių
-
Izraelio virtuvė: 10 patiekalų, kurių verta paragauti
-
Vasaros nestandartas: pitarija „Fire Place“, kur svarbiausia maistas, o ne puošmenos ir lipšnybės
-
Duona pasaulyje: „tigrinė“, virta garuose, o vienos tešlos sudėtį saugo įstatymas
Daugiareikšmis žodis. Beigelis jidiš kalboje taip pat gali reikšti ir miegojimą dvyliką valandų iš eilės. Tokiam žodžių žaismui paaiškinimų yra įvairių: galbūt dėl to, kad beigelių tešla turi „pailsėti“ bent 12 valandų prieš jos minkymą ir virimą, o gal dėl to, kad laikrodžio ciferblatas, kuriame pavaizduota 12 valandų, yra toks pat apvalus kaip ir beigelis. Vokiškai beigelis reiškia žiedą arba apyrankę. O štai tenise beigelis reiškia laimėjimą 6-0.
Išskirtinis duonos produktas. Beigelis – vienintelis duonos gaminys, kuris prieš kepant dar ir apverdamas. Dėl to jo išorė tampa traški ir kieta, o vidus – tąsus ir minkštas. N.Kuodienės teigimu, žmonės vis dar nustemba, kad beigelis nėra puri bandelė. „Sykį pas mus apsilankęs žydų kilmės svečias iš Niujorko pasakojo, kad beigelius virė ir jo mama. Šie būdavo tokie kieti, kad su jais galėdavai įkalti vinį – taigi tikras beigelis turi pareikalauti iš valgytojo šiokių tokių pastangų,“ – sako ji. Įdomu tai, kad italai nemėgsta kietos tešlos ir, pavyzdžiui, Romoje beigeliai nėra verdami – ten pardavinėjama čiabata su skyle.
Gamindavo keturiese. Ilgieji pusryčiai (brunchas) su beigeliais Niujorke išpopuliarėjo apie 1900-uosius – miestiečiai šiuos riestainius valgydavo su lašiša, kreminiu sūriu, kaparėliais, pomidorais ir raudonuoju svogūnu. Beje, būtent kreminio sūrio atsiradimas ir paskatino beigelių populiarumą – šį skonių derinį amerikiečiai iškart pamėgo. Įdomu tai, kad beigelių virimas ankstesniais laikais reikalaudavo net keturių asmenų komandos: du žmonės ruošdavo tešlą, trečias juos apvirdavo, o ketvirtas kepdavo.
Kam reikalinga skylutė? Teorija yra įvairių. Vienos aiškina, kad anksčiau skylėtus beigelius prekybininkams būdavo patogiau suverti ant medinių pagalių ir demonstruoti klientams, dėl to skylutė – grynai istorinis palikimas. Kitos versijos visgi sako, kad skylutė beigelio tešlai padeda lygiai išvirti ir iškepti.
Gerą beigelį galima pažinti iš šiek tiek traškios plutelės, išskirtinio tešlos atsiskyrimo, kai atlauži beigelio dalį, ir šviežiai keptos duonos skonio.
Egzistuoja skirtingų rūšių beigeliai. Vien JAV egzistuoja kelių rūšių beigeliai. Populiariausios jų – Monrealio, Rytų pakrantės ir Niujorko. Pastarųjų galima paragauti „Beigelistuose“ ir nuo kitų rūšių jie skiriasi purumu ir savo drėgna plutele. Be to, į juos nėra dedama kiaušinių ar riebalų, dėl to jie tinka ir veganams. Manoma, kad šie beigeliai yra patys geriausi, nes nuo seno jiems virti buvo naudojamas aukštos kokybės vanduo. Gerą beigelį galima pažinti iš šiek tiek traškios plutelės, išskirtinio tešlos atsiskyrimo, kai atlauži beigelio dalį, ir šviežiai keptos duonos skonio.
Beigelius galima valgyti su viskuo: su lašiša ir kreminiu sūriu, humusu, mėsa, šonine ir kiaušiniu ar net saldžius – su medumi, riešutų sviestu, bananais ar mėgstama uogiene. Taigi kodėl nepaįvairinus savo pusryčių stalo spalvingą istoriją turinčiais kepiniais?
