Prioratas įsikūręs Katalonijoje, Taragonos provincijoje. Jį saugiai apglėbę laiko Monsanto kalnai, saugodami nuo nepalankių vėjų – žvarbių žiemą ir deginančių vasarą. Ši kalnų draugija sukuria ypatingą mikroklimatą čia vešintiems vynmedžiams. Vasarą jie mėgaujasi saule, žiemą nekenčia šalčio, o pavasarį gauna pakankamai drėgmės.
Neįtikėtina, tačiau vynmedžiai čia patys auga tarsi jiems specialiai sukurtose kalnų nuolydžių terasose, o jų šaknys properšomis ir plyšiais įsiskverbia dešimtimis metrų gilyn į žemę. Gal todėl šių vynuogių skonis toks ypatingas ir leidžia pagaminti unikalaus skonio vyną. Tiesa, šį dirvožemį sunkoka pavadinti žeme – tai vulkaninės kilmės sluoksnis su aštriabriauniais kvarcito inkliuzais, kurie žėri saulėje tarsi brangakmeniai. Apie Priorato vyną sakoma, kad jis gimsta iš akmens.
Šio regiono vyno istorija siekia XII amžių ir jis yra vienas iš seniausių Europoje. Jo pavadinimas kilo nuo prieš aštuonis šimtmečius čia įsikūrusio vienuolyno Cartuja Escala Dei, kuriam priklausė aplinkinės žemės bei vynuogynai ir išskirtinės teisės gaminti vyną, abato Prioro vardo.
Priorato dirvožemį sunkoka pavadinti žeme – tai vulkaninės kilmės sluoksnis su aštriabriauniais kvarcito inkliuzais, kurie žėri saulėje tarsi brangakmeniai. Apie Priorato vyną sakoma, kad jis gimsta iš akmens.
Tačiau XIX a. pab. siautusi filokseros epidemija šiame regione, kaip ir didžiojoje Europos dalyje, sunaikino beveik visus vynuogynus ir iki antrosios XX a. pusės čia buvo gaminamas tik stalo vynas, o Priorato vardas praktiškai visiškai išnyko iš Ispanijos vyndarystės žemėlapio.
Naujoji Priorato istorija prasidėjo 1974 m., kai buvo publikuotos specializuotos komisijos išvados, kuriose sakoma, kad šiame regione yra visas kompleksas unikalių gamtinių sąlygų, leidžiančių gaminti vieną geriausių vynų pasaulyje. Kurį laiką Prioratas buvo šiek tiek izoliuotas nuo pasaulinės vyndarystės tradicijų ir išrankios publikos dėmesio ir tai negalėjo neatsiliepti šio vyno charakteriui bei stiliui.
Viskas pasikeitė 1979-aisiais čia atvykus Rene Barbier. Jis Priorate nusipirko vynuogyną ir visa galva pasinėrė į jo puoselėjimą bei vyno gaminimą. Surinkęs būrį bendraminčių, ėmėsi aktyviai gaivinti vyndarystę šiame regione, supirkdamas apleistus vynuogynus su senais Grenache (arba Garnacha ispaniškai) vynmedžiais, kuriuos daugelis vyndarių jau seniai buvo pamiršę.
Būtent Rene Barbier dėka ši vynuogių veislė atskleidė savo naują potencialą. Tai neliko nepastebėta ir netrukus Priorato vynas ėmė užkariauti vyno mėgėjų dėmesį. Paraleliai čia buvo importuojamos naujos vynuogių veislės ir imti naudoti nauji vyno gamybos metodai, apdairiai juos derinant su senosiomis vyndarystės tradicijomis. Vyno pasaulyje netgi atsirado terminas „Priorato stilius“.
Vulkaninės kilmės dirvožemis šio regiono vynui suteikia nepakartojamų skonio atspalvių. Tipiškas raudonasis vynas čia yra gaminamas iš Garnacha ir Cariñena veislių senų vynmedžių ir turi ryškius saldymedžio, dervos ir vyšnių aromatus. Šis vynas taip aukštai kilsteli skonio koncentracijos kartelę, kad net garsusis ispaniškas Rioja kartais atrodo kaip gan lengvas vynas.
Visgi karštas ir sausas klimatas bei nederlingas vulkaninės kilmės dirvožemis Prioratą iš kitų regionų išskiria ir labai menku vynuogynų derlingumu. Iš vieno hektaro čia gaunama tik 500 litrų vyno, kai tuo tarpu visoje Ispanijoje vidutiniškai iš to paties ploto gaunami 2500, o drėgnose Vokietijos žemėse – 8000 litrų. Gal todėl Priorato vyndariams svarbiausia yra kokybė.
2000-aisiais Prioratas gavo DOQ (Denominació d’Origen Qualificada) sertifikatą – aukščiausią Ispanijos vyno kokybės apdovanojimą, kokį turi tik Rioja regionas.
1993-aisiais L‘Ermita gavo „kultinio“ vyno statusą ir 100 balų įvertinimą iš garsaus amerikiečių vyno kritiko Roberto Parkerio. Tai privertė visą pasaulį patikėti šio regiono galimybėmis.
Dar viena reikšminga asmenybė šio regiono vyndarystės istorijoje – Rene Barbier draugas Alvaro Palacios, atvykęs į Prioratą ir pagaminęs Finca Dofi ir L‘Ermita. Būtent šios vyno rūšys privertė netgi didžiausius skeptikus patikėti tuo, kad Priorato vynas gali būti sodrus, turtingo skonio ir stovėti ant vieno laiptelio su taip vertinamu prancūzišku vynu. 1993-aisiais L‘Ermita gavo „kultinio“ vyno statusą ir 100 balų įvertinimą iš garsaus amerikiečių vyno kritiko Roberto Parkerio. Tai privertė visą pasaulį patikėti šio regiono galimybėmis.
Šiuo metu Priorate veši 1662 hektarai vynuogynų, 1552 iš jų noksta Garnacha, Cariñena, Merlot, Syrah, Cabernet Sauvignon veislės. Likusiuose auga Grenache Blanc, Macabeo ir Pedro Ximenez. Didžiausias dėmesys Priorate skiriamas raudonajam vynui. Baltojo pagaminama labai nedaug, jis pasižymi geltonai auksine spalva, klampia struktūra, nors yra gana gaivus. Jo skonių puokštėje galima aptikti sunokusių vaisių ir žolelių natas. Rožinis vynas čia taip pat retenybė, ir jam, kaip ir baltajam, toli gražu iki raudonojo pasiekimų, apie kuriuos kalba jau visas pasaulis.
Šiandien Prioratas laikomas itin svarbiu Ispanijos vyno regionu ir vienu iš perspektyviausių Europoje. Monsanto kalnų glėbyje gaminamas vynas užtikrintai įsikūrė pasaulinio vyno elito eilėse, privertęs pasislinkti bordo ir burgundiškąjį, o pats regionas tapo gero vyno mėgėjų meka.
