Palengvina švenčių laukimą
Marijampolėje įsikūrusioje „V.Giraičio kepykloje“ kūčiukai pradėti kepti gerokai prieš šventes. „Žmonės tiesiog mėgaujasi, pasiilgę per metus to skonio. Kūčiukai padeda laukti Kalėdų, pasimėgaujant jais prie arbatos“, – šypsosi kepyklos bendraturtė Alma Giraitienė.
Atrodo, kad tai labai paprastas produktas, bet jam pagaminti reikia ir įgūdžių, ir žinių, ir laiko.
Daug iš anksto perkamų kūčiukų iškeliauja į užsienį: vieni juos siunčia giminaičiams, kiti išsiveža šventėms keliaudami patys. A.Giraitienė nesiima prognozuoti, kokį kiekį kūčiukų teks iškepti šiemet, bet pernai iškeptus skaičiuoja tonomis.
Pirktinį gaminį, jos svarstymu, žmonės renkasi dėl įvairių priežasčių: „Atrodo, kad tai labai paprastas produktas, bet jam pagaminti reikia ir įgūdžių, ir žinių, ir laiko. Žmogui gal paprasčiau nueiti nusipirkti kūčiukų, o jiems kepti skirtą laiką skirti kitam darbui ar pomėgiui, o gal susitikimams“, – svarsto kepyklos šeimininkė.
Ieško pagerintų
Kai kuriose Lietuvos vietose prėskučiais vadinamų kepinių pavadinimas sufleruoja ir jų esmę: paprastas, pasninkinei Kūčių vakarienei skirtas patiekalas. Dalis kūčiukus namuose kepančiųjų „liesumo“ taisyklės vis dar prisilaiko (nededa sviesto, kiaušinių, pieno – red.), tačiau verslas priverstas atsižvelgti į vyraujantį pirkėjų skonį. „Kepdami turime derintis prie šiuolaikinio skonio, prie pirkėjo diktuojamų sąlygų. Jau labai nedaug žmonių supranta tuos prėskus kūčiukus. Mūsiškiai natūraliai rauginti, bet saldesni. Aišku, cukraus proto ribose, bet kepame tokius, kad būtų šios dienos valgytojui priimtina“, – atskleidžia A. Giraitienė.
Technologės nuomone, geri kūčiukai negali labai greitai pritraukti drėgmės ir pamerkti į aguonpienį nevirsta koše. „Man patinka, kai pamirkusių kūčiukų viduriukas lieka tvirtas, bet išbrinkusius juos būtų galima valgyti nekandant. Yra visokių technologinių dalykų, kurie padeda tai padaryti, ir mes turime keletą paslapčių“, – juokiasi kepyklos bendraturtė.
Jos tvirtinimu, tinkamai iškepti ir laikomi kūčiukai gali išstovėti ir keletą mėnesių. Esą kepykloje eksperimentuojant kūčiukus be vargo išlaikė apie pusę metų. „Žinoma, jie šiek tiek paseno: sužiedėjo, pradėjo jaustis ne toks geras aguonų skonis. Tiesiog pasidarė džiūvėsėliai“, – pasakoja ji.
Valgo su aguonpieniu
Suvalkijoje gimusi ir gyvenanti A.Giraitienė pasakoja kūčiukus valganti pagal senelių ir tėvų tradiciją – merkia juos į aguonpienį, nors yra girdėjusi, kad kitur juos valgo sausus, užsigeriant kisieliumi. „Tikiu, kad tai vienas esminių Kūčių vakarienės patiekalų. Aš asmeniškai nuo jų netgi pradedu vakarienę“, – kalba kepėja ir sako, kad kūčiukai yra ant šeimos stalo dominuojantis produktas. „Juos smagu ir sausus valgyti, kaip užkandėlę, jie ir kaip dekoras. Šiais laikais produktai transformuojasi, taigi kūčiukus galima ir kokiai užtepėlei panaudoti“, – patiekimo galimybes svarsto ji.
A.Giraitienė prisipažįsta, kad jai šie kepiniai – tik tai dienai ir tai progai skirtas, šventas produktas, sustiprinantis šventinę nuotaiką. „Man niekada nekyla ranka kūčiukų gaminti, pavyzdžiui, po Kalėdų. Žinoma, kiekviena karta kuria savo tradicijas. Bet jei kūčiukas ant stalo dominuoja, vadinasi, seni dalykai dar neužmiršti, o jei šalia atsiranda naujų – toks tas gyvenimas“, – sako ji.
Naudingi patarimai kepantiems kūčiukus:
- Jei į kūčiukų tešlą dėsite daugiau mielių, jie bus minkštesni.
- Riebalai (aliejus ar sviestas) jiems suteiks trapumo ir prailgins galiojimo laiką. Tokius traškius kūčiukus skanu valgyti ir vienus.
- „Liesi“ kūčiukai labiau tinka mirkyti, nes pamerkti geriau išlaiko formą.
- Į aguonpienį merkiami prėskučiai turėtų būti mažiau saldūs, nes saldus ir aguonų pienas.
- Tešla turi būti gana kieta – kietesnė nei mielinio pyrago.
- Jei netoleruojate glitimo, kvietinius miltus galima keisti grikiniais. Žaliavalgiai kūčiukus gamina iš riešutų, aguonų ir medaus, pagamintus sudžiovina.
Jūsų dėmesiui – keli kūčiukų receptai: