PATISONAI
Patisonai – moliūgų atmaina, ant ilgų, žeme besidriekiančių stiebų užauginanti įdomios formos vaisius. Patisonai būna lėkštės ar disko formos, lygiais ar dantytais krašteliais. Skaniausi – jauni, dar ne visai subrendę vaisiai (maždaug 5 cm skersmens). Didesni patisonai būna sumedėję ir ne tokie skanūs. Patisonus galima virti, troškinti, kepti, marinuoti. Įspūdingai atrodo įdaryti vidutinio dydžio patisonai. Patisonų viršūnėles reikia nupjauti, išskobti dalį minkštimo ir apvirti pasūdytame vandenyje. Paruošti įdarą: smulkiai sukapotą svogūną pakepinti svieste. 300 g bet kokios virtos mėsos sumalti, sumaišyti su 3 šaukštais biriai virtų ryžių, sudėti pakepintus svogūnus, porą nuluptų ir kubeliais supjaustytų pomidorų, pasūdyti, pagardinti pipirais, įmušti kiaušinį ir viską gerai sumaišyti. Į apvirtus patisonus prikimšti įdaro ir pusvalandį kepti 180`C karštumo orkaitėje. Prieš pat baigiant kepti ant kiekvieno patisono galima uždėti po šaukštą grietinės ar užberti tarkuoto brandinto sūrio. Šviežių patisonų minkštimas, pagardintas cukrumi ir citrinų sultimis, tinka desertui. Prieš gaminant patiekalus didesnius patisonus reikia nulupti. Prie šių daržovių patiekalų tinka grietinė, bešamelio, pomidorų padažai.
Kuo naudingi? Patisonuose daug vertingų mineralinių medžiagų, nemažai vitamino C, B grupės vitaminų. Pektinai, kurių gausu patisonuose, gerina virškinimą, padeda organizmui geriau pasisavinti baltymus ir greičiau pašalinti kenksmingąsias medžiagas.
TOPINAMBAI
 |
| Fotolia nuotr./Topinambai |
Šie šakniagumbiai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis. Sodininkai topinambus paprastai augina daržų pakraščiuose, mat šie daugiamečiai augalai užaugina labai aukštus stiebus, kurie sudaro puikią užuovėją lepesnėms daržovėms. Panašiai kaip ir bulvės, bulvinės saulėgrąžos per vasarą išaugina daug gumbų. Beje, rudenį visų iškasti nebūtina: topinambai gerai ištveria šaltį. Topinambai skaniausi rudenį ir pavasarį.
Kuo naudingi? Topinambuose gausu mineralinių medžiagų, yra nemažai vitaminų. Dėl didelio inulino kiekio šių daržovių dažniau reikėtų valgyti diabetikams. Medikai sako, kad inulinas, iš vaisių cukraus susidaranti medžiaga, gerai reguliuoja insulino išsiskyrimą. Be to, inulinas veiksmingai slopina alkio jausmą. Paruošti salotas iš topinambų labai paprasta: gumbus reikia nulupti, sutarkuoti burokine tarka ir sumaišyti su padažu (tinka majonezas, grietinė).
LAPINIAI GARBANOTIEJI KOPŪSTAI
 |
| Fotolia nuotr./Lapiniai garbanotieji kopūstai |
Daug kas mano, kad tai – dekoratyvis augalas. Garbanoti žali, pilkai melsvi ar violetiniai lapai išties gražūs, tačiau šiais kopūstais galima ne tik gėrėtis – tai vertingos daržovės, maistingumu lenkiančios visus kitus kopūstus. Lapinius garbanotuosius kopūstus galima valgyti žalius, virti sriubas, gaminti troškinius, apkepus, balandėlius. Prie jų tinka tie patys priedai, kaip ir prie kitų kopūstų. Tiesa, gaminant patiekalus reikia itin rūpestingai nuplauti lapus, išpjaustyti gyslas ir virti šiek tiek ilgiau nei kitus kopūstus.
Kuo naudingi? Šie kopūstai gana maistingi – 100 g yra net 70 kcal. Juose daug vitamino C, beta karotino, kalcio, geležies.
PASTARNOKAI
 |
| Fotolia nuotr./Pastarnokai |
Pastarnokai – į morkas panašūs šakniavaisiai, tik ne oranžiniai, o gelsvi. Dėl stipraus aromato ir aitroko skonio dažniausiai vartojami kaip įvairių daržovių patiekalų priedas. Pabandykite sulaužyti šį stereotipą ir paragaukite tikro pastarnokų patiekalo. Du obuolius ir du pastarnokus nuskuskite, stambiai sutarkuokite ir užpilkite krienų bei majonezo padažu. Salotas galite gaminti ir iš žalių, ir iš virtų pastarnokų. Arba išvirkite savito skonio sriubos, pagaminkite troškintų pastarnokų. Prie pastarnokų patiekalų tinka sviestas, grietinė, džiūvėsėlių, pomidorų padažai. Ruošiant pastarnokus maistui juos reikia skusti, tačiau nepamirškite, kad tuomet jie tuoj pat patamsėja. Todėl nuskustus šakniavaisius iškart merkite į parūgštintą vandenį.
Kuo naudingi? Pastarnokai turtingi mineralinių medžiagų. Ypač daug juose kalio – gerai širdies veiklai būtino mikroelemento.
ROPĖS
 |
| Fotolia nuotr./Ropės |
Šie šakniagumbiai nuo senų laikų auginti Lietuvoje. Ilgainiui jas išstūmė bulvės ir dabar ropės yra išties retos daržovės. Gaila, nes jų maistinės savybės gerokai lenkia bulves. Ropėse daug baltymų, pektinų, vitaminų B1, B2, C, PP, yra itin reto vitamino U. Daug vertingų mineralinių medžiagų (kalio, magnio, geležies, cinko). Tiesa, žalių ropių salotų nepatartina valgyti sergantiesiems tulžies pūslės ligomis ir gastritais, bet gal patiks apvirtų ropių salotos?
Kuo naudingos? Ropėse gausu garstyčių aliejaus, kuris skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą ir maisto, ypač riebesnio, pasisavinimą. Garstyčių aliejus stiprina žarnyno peristaltiką, taigi padeda nuo vidurių užkietėjimo.
GELTEKLĖS
 |
| Shutterstock nuotr./Gelteklės |
Ilgos juodos gelteklių šaknys – tikras skanėstas (žinoma, nuskustos!). Jų skonis primena ne visai subrendusius lazdynų riešutus. Maistui jos ruošiamos labai įvairiai – valgomos šviežios, verdamos, kepamos, troškinamos, džiovinamos ar konservuojamos. Prie jų tinka sviestas, grietinė, aliejus, majonezas, įvairiausi padažai. Gelteklių šakniavaisius tinka maišyti su obuoliais, morkomis, salierais, agurkais, svogūnais. Ruošiant patiekalus geltekles būtina nuskusti, tačiau tai gana sunku padaryti, jei šaknys bent kiek apvytusios. Tokias skusti bus lengviau, jei prieš tai kelias minutes palaikysite verdančiame vandenyje. Beje, blanširuotas geltekles ne tik lengviau nuvalyti – jos netepa rankų.
Kuo naudingos? Gelteklių šaknys labai maistingos. Jose daug mineralinių medžiagų, yra ir vitaminų. Be to, tai labai lengvai virškinamos daržovės.
Taip pat skaitykite:
