Kad tai – itin maloni kelionė, galima įsitikinti vos tik įžengus į restorano vidų. Ne vieną puikią Kauno maitinimo įstaigą „žemyn tempia“ tarsi nuolat prastos nuotaikos kamuojamas personalas. Tik ne čia.
Prie pat laukinių durų pasitinkantys ne perdėtai mandagūs padavėjai damoms padeda nusisiausti paltą, išmano kiekvieną meniu patiekalą, drąsiai išsako savo nuomonę, lengvai įsiūlo tinkamiausią derinį iš išskirtinio gėrimų sąrašo, o išvydę ties rojaliu trumpam užstrigusį lankytojo žvilgsnį, pasiūlo prisėsti ir sugroti natą kitą. Taip, kaip tai visai neseniai padarė šioje vietoje viešėjusi žymi Lietuvos smuikininkė.
Rojalis, kuriuo skambinti (ir taip užsidirbti) galimybė suteikiama ir studentams, atkeliavo iš vieno Trakų restorano ir netruko tapti tikrų tikriausiu simboliu, atspindinčiu maitinimo įstaigos koncepciją – visiems prieinama prabanga, ramiam šeimos poilsiui ar bohemai skirta kultūringa vieta. Jokių radijo stočių „sukamų“ hitų ar triukšmingai nusiteikusių klientų.
Restorane skamba klasikinė muzika, o art deco detalių prisotintas interjeras kuria elegancija pulsuojančią atmosferą. Štai prabangių šviestuvų savininkams ieškoti neteko: itin versli šeima pati verčiasi jų prekyba. Lyg iš naujo būtų atgimęs vienas senųjų, tarybinius laikus menančių laikinosios sostinės restoranų – „Tulpė“, „Kaukas“, „Žalias kalnas“, „Pasimatymas“ ar „Metropolis“, į kuriuos patekdavo ne bet kas.
Vienu metu šioje maitinimo įstaigoje maistu gali gardžiuotis apie 60 žmonių. Erdvė padalinta į dvi dalis: neįpareigojančią lounge zoną ir atokesnę, kur staliukai nukloti baltomis staltiesėmis.
Prabėgus mėnesiui nuo restorano atidarymo, jo savininkai kraipo galvas: „Rojalį“ pamėgo net ir itin taupantys pensinio amžiaus žmonės. Jų, rodos, nekandžioja ir kiek didesnės Londone patirties besisėmusio virtuvės šefo rankomis kurtų išradingų patiekalų kainos. Vyresnio amžiaus žmones į šią vietą atvilioja nostalgija senų laikų prabangai.
„Pirmiausiai klientas restoraną įvertina akimis ir ausimis, o tuomet jau ragauja, tad profesionalus personalas – itin svarbus. Kiekvieną savaitę vykdome darbinius aptarimus, kas gerai, o kas – blogai, o kartą per mėnesį rengiame apmokymus, vykdome tarsi egzaminus“, – pasakoja 24-erių metų restorano valdytojas Paulius.
Studijuodamas JAV jis įsigijo maisto vagonėlį ir ėmė naktimis prekiauti užkandžiais prie naktinių klubų. Grįžti į Lietuvą jį paskatino tėvo naujausi planai. „Norėjau padėti valdyti verslą ir atsidėkoti už studijas JAV“, – paaiškino „Rojalyje“ daugiau laiko nei namuose praleidžiantis Paulius.
O štai namų virtuvėje besisukti mėgstantis vyresnysis „Rojalio“ savininkas Gintaras apie nuosavą restoraną, o tiksliau – vietą, siūlančią sveiko maisto patiekalus, svajojo daugiau nei dešimtmetį. Ne vieną įmonę valdančiam energetikui šuolis į maitinimo pramonę – labiau hobis, o ne verslas. Kaip sako, lengviau atominę elektrinę pastatyti nei restoraną atidaryti.
„Rojalio“ įrengimas truko beveik metus, o ir pradinės investicijos išaugo kone 20 kartų. Vis dėlto šeimyna planuoja ateityje užimti nemenką šios srities dalį – Baltijos šalyse ir net JAV įkurti tinklą gastronominių krautuvėlių bei restoranų, kuriuose visuose stovėtų po rojalį. Šiuo metu gimsta idėja „Rojalio“ antrininko duris atverti Rygos senamiestyje.
Kad ir kaip bebūtų, svarbiausia bet kuriame restorane ar kavinėje – maistas. „Rojalio“ savininkai šiuo metu derasi su vietiniais ūkininkais dėl būsimo pavasario ir vasaros derliaus tiekimo. Gintaras prisipažįsta esantis toks bosas, kuris į virtuvės, kuri čia – išskirtinė, šefo reikalus nesikiša.
Ruošiant maistą „Rojalyje“ naudojama „lėto gaminimo“ technologija. Štai temperuota lašiša iš pradžių mirkoma druskos vonelėje, o vėliau apie 45 min. brandinama cirkuliatoriuje. Tai pakeičia žuvies struktūrą – ji tampa biri, tačiau išlaiko skonines savybes – tirpsta burnoje, tarsi išmirkyta savo pačios sultyse. Apkepta muskato svieste ir patiekta ant stalo tokia lašiša daugeliui sukelia nuostabą – viduje ji nebūna pakeitusi spalvos, atrodo lyg ne visiškai iškepta. Tačiau taip nėra.
Firminio patiekalo „Rojalis“ dar neturi – šiuo metu vyksta jo rinkimai, tačiau klientų širdis jau spėjo užkariauti kruopščiai iš tiekėjų atrenkamos karališkos krevetės, daugeliui primenančios atostogas Ispanijoje ar Portugalijoje, vėžio uodegėlių sriuba, antiena ar patarška. Tai perlinė višta, kurios mėsa – kur kas sultingesnė už įprastą vištieną. Gurmanai gali paskanauti ir kengūrienos.
O štai verslo pietūs – ne ką mažiau prabangesni, tačiau kur kas pigesni. Kasdien – vis kiti. O pietaudami nenustebkite, jei prie jūsų staliuko prieis pats virtuvės šefas ir paprašys įvertinti jo darbą, vaizdžiai apibūdins tai, ką valgote. Tylomis pro šalį nepraeis ir padavėjai. Jokios takoskyros – lyg dalyvaujant draugo namuose surengtoje degustacijoje.
Jei su niekuo nekonkuruoji, tai ir konkurentų neturi – visiems užteks vietos po saule.
Kultūrizmui neabejingas ir už nuopelnus sportui medaliu apdovanotas Gintaras juokauja, jog versle sukasi nuo 16 metų, bet niekad nejautė konkurencijos: „Jei su niekuo nekonkuruoji, tai ir konkurentų neturi – visiems užteks vietos po saule“.
O ar nekilo noras pasiūlyti kauniečiams senais laikais šioje vietoje pardavinėto ir itin populiaraus šaltos kavos kokteilio „Ledkalnis“? „Rojalio“ savininkai šypteli – minčių atkurti nuo 1972 m. veikusios „Rojalio“ pirmtakės „Liepaitės“ tradicijas būta. Vėliau „Liepaitę“ keitė įvairios picerijos, Gintaro teigimu, pakeitusios šios vietos įvaizdį ilgam. Norima grįžti prie pradžių pradžios.
Šalia turistus lyg magnetas traukiančio Karo muziejaus sodelio stovintis K.Donelaičio g. 66-uoju numeriu pažymėtas pastatas – vieta, kurioje jau daugiau nei 4 dešimtmečius viena maitinimo įstaiga keitė kitą. Ją net imta pravardžiuoti „mirusia“. Ar nebaisu buvo kurtis būtent čia? Išgirdę klausimą, Kažemekaičiai papurto galvas: Kaunui reikėjo tokios išskirtinės vietos, be to, jie tiki tuo, ką daro.
Adresas: K.Donelaičio g. 66, Kaunas
Darbo laikas: pirmadieniais–trečiadieniais 11–23 val.; ketvirtadieniais-šeštadieniais 11-24 val.; sekmadieniais – 12-22 val.
Kainos:
Kengūrienos tartar'as 10 €
Keptos tigrinės krevetės 6 €
Vėžių sriuba su pankolių sviestu 5 €
Fazanas 15 €
60 laipsnių temperatūroje ruošta patarška 14 €
Anties krūtinėlė 17 €
Lašiša 15 €
Verslo pietūs: užkandis 3,5 €, sriuba 2,5 €, karštas patiekalas 5,5 €, desertas 2,5 €.
