Kėdainių kulinarijos cecho žuvies padalinyje jūros gėrybės rūkinamos natūraliai su medžio drožlėmis, todėl produkcija įgyja išskirtinį skonį ir kvapą. Svarbu ir tai, kad krevetės ir kalmarų čiuptuvai pirkėjams siūlomi už konkurencingą kainą.
Šaltojo sezono naujienos
„Vasarą gaminome rūkytas ir marinuotas krevetes, tačiau baigėsi grilio sezonas ir asortimente palikome tik rūkytas krevetes – tai tikrai įdomus gaminys, vargu ar dar kur nors tokį rasite“, – sako Kėdainių kulinarijos cecho kokybės vadovas Antanas Šiuša.
Šiuo metu ceche pradėtas gaminti dar vienas naujas produktas – rūkyti kalmarų čiuptuvai.
Šaltojo sezono metu prasideda ir kiti darbai: perkamos ir rūšiuojamos šviežios žuvys, užaugintos Lietuvos tvenkiniuose ir pagautos Kuršių mariose. Nedidelė dalis produkcijos, pavyzdžiui, strimelės gaudomos Baltijos jūroje.
„Mes paskirstome žuvis mažais kiekiais kiekvienai „Norfos“ parduotuvei, vežame jas ant ledo, kad pirkėjai kasdien rastų ant prekystalių šviežios produkcijos“, – pasakoja A.Šiuša.
Krevetės ir kalmarai perkami iš Lietuvos tiekėjų, kurie atsiveža jūros gėrybes iš viso pasaulio, dažniausiai iš Norvegijos, Danijos ir Olandijos.
Jūros gėrybes rūkina natūraliai
A.Šiuša pasakoja, kad marinuotas krevetes žmonės pamėgo kepti ant griliaus leisdami laiką sode ar gamtoje, o rūkyta produkcija atsirado eksperimento keliu: „Ieškodami įdomesnio produkto, išbandėme dešimt žaliavų, kol išgavome tinkamą skonį. Rūkytų krevečių ir kalmarų negaminame labai didelių kiekių, tačiau ši produkcija puikiai papildo ir paįvairina parduotuvės asortimentą, o pirkėjai praturtina savo stalą. Gurmaniškus skanėstus galite rasti didžiosiose „Norfa“ Hyper ir XXL parduotuvėse.“
Ir jūros gėrybės, ir žuvis rūkoma natūraliai be jokių priedų, mirkymų chemikaluose. „Naudojame alksnio drožles, kurias perkame pas Lietuvos ūkininkus. Šios medienos dūmas suteikia tam tikrą skonį. Galima naudoti ir kitą medieną, pavyzdžiui, uosį, ąžuolą, ar kitus lapuočius, bet mums geriausiai tinka alksnis, manau, kad neapsirikome. Išbandėme penkis rūkymo būdus, pasirinkome geriausią variantą“, – teigia A.Šiuša.
Pasak Kėdainių kulinarijos cecho technologės Jūratės Abračinskienės, krevetės pirmiausia yra defrostuojamos: atšildymo procesas trunka 2 valandas patalpoje, kurioje palaikoma teigiama 21 laipsnio temperatūra. Produkto viduje turi būti pasiekta +1–2 laipsnių temperatūra. Po to krevetės merkiamos į druskos tirpalą, išimamos, nusausinamos ir merkiamos į medaus – čili marinatą, kuriame laikomos 4–8 valandas. Paruoštos krevetės dedamos ant kepimo popieriaus, rėmo ir rūkomos apie 2 valandas.
Pirkėjai nori išbandyti naujų skonių
Žuvies ceche jau prieš trejus metus buvo pradėti gaminti kalmarų čiuptuvai, tačiau didesnio pirkėjų dėmesio tuomet nesulaukė. Pandemijos metu vartotojų įpročiai pasikeitė, žmonės nori išbandyti naujų skonių. „Mes visą laiką ieškome įdomesnių produktų, kad galėtume pasiūlyti kažką naujo. Patys paragaujame, pabandome ir siūlome pirkėjams. Svarbu ir tai, kad būtų tinkamas kainos ir kokybės santykis“, – sako A.Šiuša.
Rūkytas krevetes ir kalmarus galima valgyti kaip užkandį, atskirą patiekalą ar naudoti kaip ingredientą kitiems patiekalams, pavyzdžiui, salotoms. „Mėgstu rūkytų krevečių ar kalmarų paskanauti namuose, mes su žmona jas valgome kaip užkandį“, – atvirauja kokybės vadovas.
Žuvys iš viso pasaulio
Dar viena žuvies cecho produkcijos dalis – tai defrostuota žuvis arba kitaip sakant – taisyklingai atšildyta žuvis. Pasak A.Šiušos, ši produkcija atkeliauja į Lietuvą šaldyta dideliais blokais, kuriuos atšildyti laikomasi visų reikiamų instrukcijų, kad nebūtų pažeista žuvies tekstūra.
„Netrukus planuojame įsigyti naujas defrostavimo kameras“, – teigia kokybės vadovas.
A.Šiuša pasakoja, kad cechas gamina ir sūdytą žuvį – silkes, silkių filę, kurios iškeliauja į parduotuves sūryme, sufasuotos po 2–5 kilogramus.
Gaminama ir rūkyta žuvis: skumbrės, vilkžuvės, silkės, kalmarai, jūros ešeriai, karšiai, o per didžiąsias metų šventes konkurencingomis kainomis parduodamas ir rūkytas ungurys.
„Ungurys dvigubai pigesnis nei kitose parduotuvėse, nes mūsų prioritetas yra mažesnės, pirkėjams prieinamesnės kainos“, – tvirtina kokybės vadovas.
Lapkritį ir gruodį žuvies perka daugiau
„Norfos“ parduotuvėse žuvies produkcijos per mėnesį parduodama 100–150 tonų, o lapkritį ir gruodį keturis kartus daugiau. Šiuo laikotarpiu žmonės tradiciškai linkę daugiau valgyti žuvies.
Pasak A.Šiušos, žuvies pardavimai per metus padidėja apie 30 proc. Tai susiję ir su „Norfos“ parduotuvių tinklo plėtra, tačiau ir pirkėjai vis daugiau perka žuvies.
Perkamiausios ir populiariausios žuvys – silkės, skumbrės, Lietuvoje užauginti karpiai, atlantinės lašišos, vaivorykštiniai upėtakiai ir kitos žuvys.
J.Abračinskienė rekomenduoja valgyti šviežias, neseniai pagautas žuvis, nes šaldytos praranda dalį savo maistinių savybių.
Norint išsirinkti šviežią žuvį, svarbiausia atkreipti dėmesį į žuvies žiaunas, kurios turėtų būti šviesiai rausvos spalvos, o žuvies oda – blizgi ir elastinga. Žuvies akys turėtų būti skaidrios, neįdubusios. Taip pat labai svarbu žuvį pauostyti: neturėtų jaustis nemalonaus kvapo ar kitų gedimo požymių.
„Patarčiau pirkti žuvį ne dalimis, o visą iš karto, nes tik taip bus galima atskirti, ar ji tikrai kokybiška ir tinkama vartoti“, – pataria technologė.
Žuvis yra lengvai virškinama, turi daug biologiškai vertingų baltymų. Šviežiai pagautose žuvyse gausu mineralinių medžiagų, riebaluose tirpių vitaminų: A, D ir E. „Įvairios žuvies reikėtų valgyti bent du kartus per savaitę, maždaug po 300 gramų“, – primena J.Abračinskienė.
Technologės Jūratės Abračinskienės receptas su rūkytomis krevetėmis
Karštai rūkytas krevetes ar karštai rūkytus skraidkalmarius labai skanu valgyti kaip atskirą užkandį. Su karštai rūkytomis krevetėmis galite pasigaminti ir lengvas, gaivias salotas, kurioms reikės:
- 50 g karštai rūkytų krevečių,
- 150 g mėgstamų salotų lapelių,
- 6 vyšninių pomidoriukų,
- 1 avokado,
- 1 žaliosios citrinos sulčių,
- 1 žaliosios citrinos skiltelė papuošimui.
Padažui reikės:
- 4 valg. š. alyvuogių aliejaus,
- 2 valg. š. citrinos sulčių,
- 1 valg. š. medaus,
- 1 valg. š. raudonojo vyno acto,
- 1 arb. š. grūdėtųjų garstyčių,
- pagal skonį druskos ir pipirų.
Gaminimas:
Pirmiausia paruošiame padažą: sumaišome visus padažo ingredientus.
Nuplauname salotas ir būtinai nusausiname. Plėšome salotų lapus, sudedame skiltelėmis pjaustytą avokadą (kurį apšlakstome šlakeliu citrinų sulčių, kad nejuoduotų), sudedame perpus perpjautus vyšninius pomidorus. Ant viršaus dedame karštai rūkytas krevetes. Ant salotų pilame porą šaukštų padažo. Patiekiame su žaliosios citrinos skiltele. Prie šių salotų puikiai tiks česnakinė duonelė.
Jogurtinis padažas su karštai rūkytomis krevetėmis
Karštai rūkytas krevetes dar skaniau valgyti pagardintas padažu. J.Abračinskienė rekomenduoja jogurtinį padažą – jos mėgstamiausia tzadziki.
Šiam padažui paruošti reikės:
250 g natūralaus jogurto,
10 g tzadziki prieskonių,
Šiek tiek cukraus.
Padažas ruošiamas labai paprastai ir greitai, sudedami visi ingredientai ir išmaišomi. Paliekama bent 1 valandą pastovėti. Į padažą merkiamos krevetės ir valgoma, puikiai tinka česnakinė duonelė ar duonos skrebučiai pagardinimui.