Pavyzdžiui, žodžiai „rafinuotas“ arba „nerafinuotas“ aliejaus etiketėje nė kiek nestebina, tačiau vargu, ar kiekvienas pirkėjas apibūdintų skirtumą arba argumentuotų, kuris – rafinuotas ar nerafinuotas - aliejus yra geresnis, labiau tinka kepimui arba labiau naudojamas padažams ar salotų paskaninimui.
Maisto produktų ženklinimo reglamentas įpareigoja aliejaus etiketėje nurodyti jo išvalymo laipsnį, pavyzdžiui, „Rafinuotas“, „Rafinuotas dezodoruotas“ ir t. t. – tai labai svarbi informacija pirkėjui. Aliejus išgaunamas spaudžiant smulkintas augalų sėklas ar vaisius šaltuoju spaudimu, kai susmulkinta žaliava spaudžiama +60⁰ C (iki +90⁰ C) temperatūroje, arba karštuoju spaudimu, kai smulkinta žaliava spaudžiama +100⁰ C ir aukštesnėje temperatūroje. Pirmojo - šaltai spausto - aliejaus nauda sveikatai didesnė, nes jame išsaugoti visi mineralai, vitaminai.
Pagal išvalymo laipsnį aliejus būna „Nerafinuotas“ – reiškia, iš jo buvo pašalintos tik mechaninės priemaišos, „Hidratuotas“ - iš jo buvo pašalinti baltymai, „Rafinuotas nedezodoruotas“ - iš jo gamybos procese buvo pašalintos cheminės priemaišos ir drumzlės, “Rafinuotas dezodoruotas“ - iš jo buvo pašalintos drumzlės, baltymai, mechaninės priemaišos, todėl paprastai toks aliejus yra bekvapis, šviesiai geltonos spalvos.
Pavyzdžiui, rapsų aliejaus etiketėje nurodomas užrašas „100 proc. rafinuotas rapsų aliejus“ puikiai paaiškina, kodėl šis aliejus išlieka toks populiarus: rafinuotas aliejus neturi kenksmingų priemaišų. Svarbu ir tai, kad net visiškai rafinavus aliejų, riebalų rūgštys išlieka.
Aliejaus etiketėje visada nurodomas riebalų rūgščių kiekis, tačiau ir jų pavadinimai, ir jų kiekis dažnam pirkėjui kelia abejonių ar papildomų klausimų: kas tos rūgštys yra, kiek jų turi būti. Aliejai turi kelių rūšių riebalų rūgščių – sočiųjų, kurių reikėtų vengti, ir nesočiųjų – būtent dėl jų augalinės kilmės aliejai laikomi vertingu produktu. Yra išskiriamos dvi pagrindinės polinesočiosios riebalų rūgštys – Omega-3 ir Omega-6 - dar vadinamos esminėmis riebalų rūgštimis, kurių žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų būtina gauti su maistu ar su maisto papildais.
Aliejų galima vadinti sočiųjų ir nesočiųjų riebalų mišiniu, tačiau skirtingų aliejaus rūšių sudėtyje riebalų dalys nevienodos. Rapsų aliejus ypatingas tuo, kad jo sudėtyje mažiau sočiųjų riebalų. Be to jame apstu kitų svarbių medžiagų, tokių kaip riebiųjų rūgščių omega 3, 6 ir 9. Rapsų aliejuje yra mažiausias sočiųjų riebalų kiekis lyginant su visomis kitomis aliejaus rūšimis, įskaitant ir alyvuogių.
Rapsų aliejus, lyginant su kitų rūšių aliejumi, yra unikalios cheminės sudėties, nes turi mažiausią kiekį sočiųjų riebalų rūgščių ir yra itin turtingas esminėmis polinesočiomis riebalų rūgštimis, tokiomis kaip omega-3 ir omega-6. Specialistai rekomenduoja, kad šias polinesočiąsias riebalų rūgštis žmogus turi gauti su maistu kasdien ir būtinai optimaliu santykiu, kuris būdingas rapsų aliejui (omega-3 : omega-6=1:3).
Skirtingai nuo rapsų, kiti aliejai itin jautrūs oksidaciniams procesams (pvz., kepimui), todėl daugelio rūšių augalinio aliejaus negalima kaitinti aukštoje temperatūroje. Dėl aukštos virimo temperatūros, kurioje aliejus suskaidomas į glicerolį ir laisvąsias riebalų rūgštis, rapsų aliejus labai tinka kepimui, skrudinimui. Siekiant aukščiausios produkto kokybės, geriausia rinktis aliejų nedidelės talpos buteliuose su aiškia geografine kilmės nuoroda.