Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti apie 400 g daržovių ir vaisių, padalytų į penkias porcijas. Rugpjūtį tą daryti visai lengva – galima vis dar mėgautis vasaros uogomis ir vaisiais, tačiau jau gardžiuotis ir prasidėjusiu šviežių rudens daržovių derliumi.
Mitybą praturtinti verta ir šparaginėmis pupelėmis, kurios dera įvairiuose patiekaluose, prie plačios įvairovės ingredientų. Tačiau kurias jų – žalias ar geltonas – verčiau naudoti?
Kuo skiriasi žaliosios ir geltonosios pupelės?
Kaip sako prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai cituojama daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė, tiek žalios, tiek geltonos šparaginės pupelės turi nemažai panašumų, ir jas vienija ne tik forma.
Abiejose gausu vertingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, 100 g šios daržovės yra tik 30-40 kalorijų.
Pupeles daugiausia sudaro vanduo, dėl to jos pagreitina toksinų šalinimą iš organizmo.
„Dėl didelio skaidulų kiekio pupelės greitina medžiagų apykaitą, padeda kovoti su vidurių užkietėjimu ir leidžia ilgiau jaustis sotiems. Šparaginės pupelės, nepriklausomai nuo jų spalvos, rekomenduojamos diabetikams dėl labai mažo glikemijos indekso. Be to, pupeles daugiausia sudaro vanduo, dėl to jos pagreitina toksinų šalinimą iš organizmo, o tai svarbu inkstams ir šlapimo sistemai“, – pasakoja daržovių žinovė.
J.Sabaitienės teigimu, kad ir kurios spalvos daržoves pasirinksite – neprašausite. Abiejų rūšių pupelėse yra vitamino E, kuris gerina odos būklę, ir vitamino C, kuris stiprina imunitetą. O daržovėse esantys B grupės vitaminai gerins kraujotakos sistemos veiklą. Pupelėse taip pat yra vitamino K – jis svarbus moterims, turinčioms gausias menstruacijas.
Tiek žaliosiose, tiek geltonosiose pupelėse yra tokių medžiagų kaip magnis, fosforas, geležis, kalis, fluoras, varis, manganas. Jos reikalingos kraujotakos, nervų sistemoms, padeda mažinti kraujospūdį.
Skirtumai – nežymūs, bet verti įsidėmėti
Iš tiesų geltonosios ir žaliosios šparaginės pupelės skiriasi nežymiai, tačiau verta tai įsidėmėti. „Pagrindinis skirtumas tarp daržovių yra vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis. Geltonosiose šparaginėse pupelėse yra daugiau kalio ir fosforo. Jų turėtų valgyti žmonės, kuriems reikia daugiau paramos nervų sistemai – pavyzdžiui, jeigu jaučia daug streso. Kita vertus, žaliosios pupelės turi daugiau vitamino A ir folio rūgšties. Jos rekomenduojamos nėščioms moterims ir žmonėms, kuriems trūksta geležies“, – atskleidžia J.Sabaitienė.
Ar skiriasi skonis ir kulinarinė paskirtis? Šiek tiek. Geltonosios pupelės yra švelnesnio skonio, be to, jos išverda gerokai greičiau nei žalios spalvos šparaginės pupelės.
Kita vertus, žaliosios pupelės yra ryškesnio skonio, tad joms skiriamas vaidmuo ir gurmaniškuose patiekaluose. Dar didelis privalumas – ryški jų spalva, kuri pagyvins pusryčių, pietų ar vakarienės stalą. Tik tam reikia atsiminti kelis patarimus virtuvėje.
Kaip išlaikyti ryškią spalvą?
Šparagines pupeles paruošti labai lengva – dažniausiai jos verdamos vandenyje arba garuose. Tačiau dažnai gali nutikti taip, kad nors skonis ir geras, po terminio apdorojimo jos netenka savo išskirtinės žalios spalvos ir tampa mažiau patrauklios akiai.
„Kad taip nebūtų, pakaks žinoti vos kelis triukus. Visų pirma, žalias šparagines pupeles dėkite tik į jau verdantį vandenį, ir jo nepagailėkite. Antra – būtinai vandenį pasūdykite ir įdėkite šiek tiek cukraus. Taip neutralizuosite rūgštis, kurios susidaro virimo metu ir dėl kurių pupelės netenka spalvos. Cukrus taip pat pravers verdant ir geltonas pupeles, nes jis ne tik apsaugo spalvą, bet ir pagerina skonį“, – sako J.Sabaitienė.
Tiek geltonąsias, tiek žaliąsias pupeles reikėtų virti neuždengtas.
Tiek geltonąsias, tiek žaliąsias pupeles reikėtų virti neuždengtas, taip rūgštys greičiau išgaruos. Ir pagrindinė taisyklė – nepervirkite. Kiek laiko jas reikėtų virti, priklauso nuo jų šviežumo – jaunos pupelės išvirs vos per kelias minutes, o brandesnėms gali prireikti ir 10 ar net daugiau minučių. Geriausia praėjus maždaug 3-4 minutėms vis patikrinti, ar jau yra išvirusios.
„Ir labai svarbu – nemanykite, kad virimo procesas baigiasi vos ištraukus pupeles iš verdančio vandens. Kad sustotų procesai, kurie atima ryškią pupelių spalvą, jas reikėtų iškart porai minučių pamerkti į indą, pripildytą vandens su ledo kubeliais, arba bent jau perlieti kuo šaltesniu vandeniu“, – atskleidžia daržovių žinovė.
5 netradiciniai priedai, kurie tiks su šparaginėmis pupelėmis:
Šparaginės pupelės yra be galo universalios. Jos puikiai dera salotose, troškiniuose, apkepuose, sriubose ar prie pusryčių kiaušinių. Vienas populiariausių būdų yra padengti jas sviesto ir džiūvėsėlių mišiniu: tereikia sausoje keptuvėje pakaitinti džiūvėsėlius, šiems apskrudus – įdėti sviesto, o jam ištirpus viską išmaišyti ir aplieti pupeles.
Tačiau išbandykite ir kelis kitus netradicinius pagardus, kurie gali tapti šios vasaros atradimu:
Granatų sėklos ir šviežios mėtos. Bus ne tik gaivu, burnoje pinsis saldžios ir rūgščios skonių natos, bet ir trašku. Tiesiog jau apdorotas šparagines pupeles sumaišykite su granatų sėklomis ir smulkintomis šviežiomis mėtomis.
Citrinos žievelė ir muskato riešutas. Ryšku ir elegantiška. Apkepkite pupeles su alyvuogių aliejumi keptuvėje, tada sumaišykite su citrinos žievele, tarkuotu muskato riešutu ir druska.
Medus ir garstyčios. Sotu ir skanu. Išvirkite šparagines pupeles ir dar karštas sumaišykite su medumi ir šaukštu grūdėtųjų garstyčių.
Aštrus padažas ir trupinta feta. Puikiai tiks ir kaip garnyras, ir kaip užkandis prie gaiviųjų gėrimų. Paruoškite šparagines pupeles ir sumaišykite su aštriu padažu ir užberkite trupintos fetos.
Aitriosios paprikos ir žemės riešutai. Aštru ir trašku – ideali kombinacija. Šparagines pupeles keptuvėje (geriausia – wok) apkepkite su aitriosiomis paprikomis ir žemės riešutais.