Vilniaus dietologijos centro gydytoja Edita Saukaitytė sako, kad rinktis duoną visgi reikėtų atidžiai. Duonos gaminiai kartu su kitais grūdiniais produktais yra apatinėje sveikos mitybos piramidės dalyje, o tai reiškia, kad šių gaminių rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų.
„Duona yra puikus skaidulų, vitaminų, ypač B grupės, ir mikroelementų šaltinis. Dėl sudėtinių angliavandenių teikiamos energijos tai labai geras pasirinkimas pusryčiams. Verta žinoti, kad ne visiems tinka ta pati duona – pavyzdžiui, žmonės, kurie serga diabetu ar laikosi dietų, ypač atidžiai turėtų rinktis duonos gaminius”, – teigia E. Saukaitytė.
„Rimi Lietuva“ kulinarijos vedėja Elena Sereičikienė pažymi, kad šiandien dėl didelės duonos rūšių įvairovės sau tinkamą duoną parduotuvėse gali išsirinkti bene kiekvienas.
E. Saukaitytė ir E. Sereičikienė pristato, kuo skiriasi duonos rūšys ir kurios iš jų yra naudingos organizmui, o kurių reiktų vartoti saikingai.
Pilno grūdo duona. Ši duona yra gaminama iš rupaus malimo nevalytų (nerafinuotų) miltų. Šie miltai yra puikus B grupės vitaminų ir ląstelienos šaltinis. Be to, pilno grūdo duona turi mažiau riebalų nei pilno kviečio duona.
Taip pat ši duona tinka žmonėms, kurie serga diabetu, nes joje yra mažiau cukraus nei pilno kviečio duonoje. Todėl, dietologės teigimu, ši duona yra pati sveikiausia.
Taip pat skaitykite: Populiariausių pasaulio virtuvių duona: siūlome išbandyti
Pilno kviečio duona. Sveikų kviečių sėlenos ir gemalai rafinavimo proceso metu yra pašalinami, tačiau būtent sėlenose ir gemaluose yra daugiausia vitaminų, kurių nebelieka perdirbimo metu. Pilno kviečio duonoje jie išlieka. Bet, kaip pabrėžia E. Sereičikienė, pilno kviečio duonoje gali būti šiek tiek cukraus.
Įvairiagrūdė duona. Šioje duonoje galima rasti nuo 3 iki 5 rūšių grūdų, kartais net 12 rūšių. Reikia turėti omenyje, kad įvairiagrūdė duona ne visada yra gaminama iš pilno grūdo: dažnai pasitaiko, kad šioje duonoje naudojami rafinuoti grūdai. Tik pilno grūdo įvariagrūdė duona suteikia organizmui vitaminų ir mineralų.
Sodos duona. Tai populiariausia duonos rūšis Airijoje ir geriausiai žinoma airiška duona pasaulyje. Sodos duona ruošiama iš kepimo miltelių, ji puikiai atstoja mielinius gaminius. Ji ypatinga tuo, kad šios duonos tešlą galima užmaišyti ir iškepti nepaprastai greitai – maždaug per valandą.
Duona be gliuteno. Ši duona skirta netoleruojantiems gliuteno – baltymo esančio kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Tokie žmonės šiandien jau gali rinktis duoną be gliuteno, pagamintą iš netradicinių grūdų – sorų, burnočių.
Duona be miltų. Baltuose miltuose, kaip ir baltame cukruje bei baltuose ryžiuose, gausu rafinuotų angliavandenių. Įprastai šie angliavandeniai apdorojami mašininiu būdu, norint prailginti jų galiojimo laiką. Kompleksiniai angliavandeniai iš nemaltų kviečių branduolių paverčiami į rafinuotus pašalinant beveik 100 vitaminų ir pakeičiant juos stintetiniais. Miltai sukelia maistinių medžiagų trūkumą, o tai veda nutukimo ir degenaracinių ligų link. Žmonėms, besirūpinantiems savo sveikata, E. Saukaitytė nerekomenduoja valgyti baltos duonos su miltais.
Duona be raugo. Tai duona, kurios sudėtyje nėra kepimo miltelių, sodos ir mielių. Dažniausiai žmonės šią duonos rūšį pasirenka dėl religinių ar kitų įsitikinimų arba dėl dietos. Nerauginta, o pagaminta iš sudygusių grūdų ar riešutų, ši duona turi mažiau miltų ir neturi mielių. Viena geriausiai žinomų sudygusių „gyvų” duonų yra gaminama iš kviečių, sorų, miežių, lęšių ir sezamo sėklų.
Duona su raugu. Raugas yra gaminamas tik iš miltų ir vandens. Natūraliai brandintas duonos raugas ir jo pagrindu kepama duona yra naudinga sveikatai: joje labai mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Kaip teigia E. Sereičikienė, tokia duona yra soti, minkšta ir kvapni.
Becukrė duona. Cukrus dedamas į fasuotą duoną tam, kad ją suminkštintų ir suteiktų švelnaus saldumo. Cukrus, kaip ir baltieji miltai, yra rafinuotas angliavandenis, kuris skatina tukimą. Savo formomis besirūpinantiems žmonėms patartina rinktis duoną be cukraus.
E. Saukaitytė primena, jog apskritai duona yra kaloringas produktas, todėl reiktų rinktis sveikiausią rūšį ir visada peržiūrėti etiketes.
„Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių kiekį, kuris etiketėje pateikiamas mažėjančia tvarka. Būna, kad užrašai ant duonos skelbia, jog tai ruginė duona, o pažiūrėjus į etiketę matyti, kad joje ruginių miltų yra daug mažiau nei kvietinių. Svarbu, kad duonoje būtų kuo mažiaus cukraus, druskos“, – sako dietologijos centro gydytoja.
