Turbūt renkantis dešreles jums dažnai kyla klausimas, kodėl vienos dešrelės kainuoja trigubai brangiau nei kitos. Viskas yra labai paprasta – tai priklauso nuo dešrelių sudėties, t.y etiketėje nurodytų sudėtinių dalių.
Jeigu valgote dešreles ir manote, kad jose yra 100 proc. kiaulienos ar jautienos kumpio, tai labai klystate. Nebent jas jums pagamins mama ar močiutė, tada, manau, ši sudėtis bus garantuota. Tik, aišku, jos ir atrodys kitaip, negu mums įprastos dešrelės. Bet grįžkime prie prekybos centruose ar turgavietėse parduodamų dešrelių.
Pagal mėsos gaminių techninio reglamento nuostatas, mėsos gaminiai skirstomi į tris rūšis:
aukščiausią;
pirmą;
ir antrą;
Jei tai aukščiausia rūšis, užrašas apie tai dažnu atveju bus parašytas pagrindinėje pakuotės pusėje prie paveikslėlio ar kur kitur produkto priekinėje dalyje, kad vartotojas atkreiptų dėmesį. O jei tai pirma ar antra rūšis, dažniausiai tai parašyta kitoje produkto pusėje, prie produkto sudedamųjų dalių (šioje vietoje tai visada bus parašyta, be jokių išimčių).
Šis skirstymas nurodo gamybai naudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Geriausios dešros ir dešrelės bus aukščiausios rūšies, pirma rūšis jau bus su mėsos pakaitalais, jei tai antra rūšis, mėsos turėsime labai mažą procentą arba tai bus tik mechaniškai atskirta mėsa.
Skiriasi rūšis, skiriasi ir sudėtis
Remiantis Europos Sąjungos reglamentais, aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos. Jų gamyboje neleidžiama naudoti kraujo (išskyrus kraujines ir subproduktų dešras), baltyminių mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.
Tačiau, maistines medžiagas, tokias kaip sojos, baltymų hidrolizatai, kurie atlieka juslinių savybių gerinimo funkcijas, naudoti galima. Tik yra nustatytas tam tikras leistinas kiekis – ne daugiau kaip 0,2 proc. Tai labai nedidelė dalis, dėl kurios nerimauti nereikėtų.
I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų (tai odelės, riebalai), užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų. Riebalų kiekis negali būti didesnis nei 22 proc., drėgmė – ne didesnė nei 69 proc., mėsos baltymų – ne mažiau kaip 8 proc.
II rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje. Taigi, dešrelėse galite rasti labai minimalų kiekį mėsos arba gali jos iš viso nebūti – ją pakeis mechaniškai atskirta mėsa, odelės ar riebalai.
Šios rūšies dešra ar dešrelės gali būti labai riebios, nes riebalų kiekis neribojamas. Drėgmės kiekis gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų jungiamojo audinio baltymų kiekis – 5 proc. Taip pat gali būti sojos baltymų – daugiausiai 2 proc. Be to, II rūšies mėsos gaminių sudedamųjų dalių ženklinime turi būti nurodyti baltyminių mėsos pakaitalų ir užpildų kiekiai procentais. Taigi, skaitant sudėtį puikiai matysite, kas dešreles sudaro.
Kaip pavyzdį pateiksiu krakmolo naudojimą, kaip mėsos pakaitalą. Aukščiausios rūšies dešrelėse jo negali būti, o II rūšies dešrelėse galima jo dėti kiek tik norima, kad tik būtų išlaikyta dešrelės struktūra. Taigi, ar vis dar norite pirkti antros rūšies dešras ar dešreles?
Kiek pieno yra pieniškose dešrelėse?
Kaip jums atrodo, ką visgi reiškia žodis „pieniškos“ ant etiketės? Turbūt daugeliui jos primena vaikystę, nes pieniškos dešrelės nuo seno buvo siejamos su vaikiškomis dešrelėmis, kurios turi švelnesnį, ne tokį intensyvų skonį,
Taigi, pieniškos dešrelės yra tokios dešrelės, kuriose yra daugiausiai 3 proc. pieno miltelių, bet realybėje užtenka įdėti bent 0,1 proc., kad dešrelės galėtų vadintis pieniškomis, tą dažniausiai gamintojai ir daro. Štai ir atskleista visa magija.
Turbūt yra tikrai nemažai žmonių, kurie perka pieniškas dešreles, ypač vaikams, dėl asociacijų su pienu, nes daug kas galvoja, kad pienas – sveika dantims. Bet neapsigaukite, nes pieno ten yra tikrai labai mažai. Visgi pieniškų dešrelių turėtų vengti laktozei alergiški žmonės, nes net ir 0,1 proc. pieno miltelių gaminyje gali sukelti alergijos simptomus.
Kepti galima ne visas
Ir kokios gi vasaros iškylos bus be dešrelių, kurios keptos ant laužo įgauna dar geresnį skonį. Tik atkreipkite dėmesį, kad ne visos dešrelės yra tinkamos kepimui. Galime kepti tik tokias, kurių sudėtyje nėra papildomų nitritų, t.y nitritinės druskos, nes šie elementai kepimo metu virsta į nitrozaminus, t.y kancerogenus.
Todėl kepimui rinkitės tik tas dešreles, kurių sudėtį esate išnagrinėję ir jose nėra papildomų nitritų, arba ant kurių parašyta Grill ar Tinkamos kepti. Tada nereikės sukti galvos dėl etikečių skaitymo, nes maisto technologai jau bus pasirūpinę saugia sudėtimi ir dešreles galima kepti.
Paprastos išvados
Visų dešrelių sudėtys yra reglamentuotos ir teisingos. Gamintojai neapgaudinėja vartotojų, jie viską paženklina ir parodo, tik reikia skaityti etiketes.
Geriausiu atveju rinkitės aukščiausią rūšį dešrų ir dešrelių, tada tikrai valgysite didžiąja dalimi mėsą, be papildomų pakaitalų, tokių kaip krakmolas, skaidulos ar mechaniškai atskirtos mėsos. Taip pat nekepkite ant laužo tam neskirtų dešrelių, juk nei vienas nenorime vartoti papildomų kancerogenų ir taip kenkti savo sveikatai. Pasiūla tikrai didelė, tik reikia atsirinkti.
Asta Kairiūkštė yra didelę patirtį turinti maisto kokybės specialistė, dirbusi įvairiose maisto gamybos įmonėse. Kai turi laiko, ji rašo straipsnius savo tinklaraščiui www.kairiukste.lt Šis straipsnis perpublikuotas su autorės leidimu.