Studijuojant dirbti kokį nors nesudėtingą laikiną darbą, kad būtų lengvesnė buitis ar tiesiog šiek tiek „laisvų pinigų“, dar visai neseniai būdavo dažno studento pasirinkimas. Žinoma, neretai kiek suprastėdavo studijų rezultatai, tačiau tai būdavo kaina, norint turėti didesnę finansinę nepriklausomybę nuo tėvų.
Dabar gi darbdaviai, pasišovę įdarbinti studentus, teigia esantys lankstūs kaip niekada anksčiau, tad įmanoma suderinti ir studijas, ir darbą. Tačiau nepanašu, jog studijuojantis jaunimas tai vertintų – kavą gerti smagiau, nei ją virti kitiems. Tokia išvada peršasi iš pokalbių su keliais pašnekovais.
Dalies nesulaukia sutartuose darbo pokalbiuose
Kavinių „Taste Map“ Vilniuje bendrasavininkė Ieva Ivonė net nevynioja žodžių į vatą – situacija yra tragiška.
Studentai labiau leidžia pinigus kavinėse, negu patys čia dirba.
„Darbuotojų aktyviai tebeieškome nuo pat gegužės. Jei rugpjūtį dar buvo šiek tiek interesantų, tai jie arba persigalvojo, arba pareiškė, kad darbo visgi nesuderins su studijomis. Kad studentų mieste pagausėjo, puikai matome ir savo kavinėse, jų čia apstu. Tačau, mano nuomone, studentai labiau leidžia pinigus kavinėse, negu patys čia dirba“, – sako pašnekovė.
Ji teigia, jog kaip darbdaviai besantys itin lankstūs dėl darbo grafikų, neatsitiktinai ir iš dabar turimos komandos 30–40 proc. žmonių yra studijuojantys. Tačiau situacija, anot I.Ivonės, išlieka sudėtinga. Nelabai padeda net savose kavinėse, kur sukasi didelis srautas kavą mėgstančių žmonių, kabinami darbo skelbimai.
„Sunku pasakyti, kas nutiko. Galbūt bendra finansinė žmonių situacija yra geresnė, gal tėvai išlaiko savo vaikus studentus. Atrodo, jog jie tiesiog gyvena komforto zonoje. Negalėčiau pasakyti net to, kad kiek nors pasijuto, jog po vasaros į Vilnių grįžo dirbusieji pajūryje – turėjome tik vieną tokį kandidatą“, – priduria ji.
Kavinių bendrasavininkė pasakoja, jog būna savaičių, kai jos grafike suplanuota ir 30 pokalbių su potencialiais darbuotojais, tačiau koks trečdalis jų net nepasirodo. „Taip dar tikrai niekada nebuvo per visus 7 metus, kiek vystome verslą. Žinoma, turime vyresnių pastovių darbuotojų, tačiau būtent aptarnaujančioje grandyje, kur galėtų suktis studentai, žmonių labai trūksta“, – sako I.Ivonė.
Kartais nė nepradeda dirbti jau įdarbinti
Taip pat tragišką situaciją įvardija ir restoranų „Holy Donut“ direktorė Ieva Liutkevičiūtė. Pagerėjimo, studentams sugrįžus į miestus, ir jos atstovaujama įmonė nejaučia, o papildomų darbo rankų jiems labai reikėtų.
„Dabar turime 75 darbuotojus, yra dirbančių net nuo įsikūrimo pradžios. Visada turėdavome, o ir dabar turime studentų – dirbant pas mus galima baigti ir bakalaurą, ir magistrą, esam lankstūs. Tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija su kandidatais prasta, nors studentų aptarnavimo grandyje tikrai dar priimtume. Iš tiesų tendencija prasta ne tik su kandidatais – būna, kad žmogų jau įdarbiname, o jis net nepasirodo“, – pasakoja I.Liutkevičiūtė.
Patys turim darbuotojų, kurie išėjo iš darbo, taip pat žinome, jog jo net nebeieško.
Anot jos, neretai nustebina ir patys pokalbiai su jaunais kandidatais – jie pradeda nuo to, kuriomis dienomis tikrai negalės dirbti, pirmiausiai kalba apie savo interesus, nėra linkę paisyti, ko reikia darbdaviui.
„Susidaro toks įspūdis, kad visi dirba prie kokių nors „projektų“, tik neaišku, kokių. Panašu, kad tiesiog pagerėjo bendra finansinė situacija. Patys turim darbuotojų, kurie išėjo iš darbo, taip pat žinome, jog jo net nebeieško. Daug studentų gyvena su juos išlaikančiais tėvais“, – savo įspūdžiais dalijasi pašnekovė.
Net neturi iš ko rinktis
„Studentai iki mūsų, kaip darbdavių, net neateina. Gal jie sustoja kokiuose tinkliniuose restoranuose“, – karčiai juokauja kelių restoranų Vilniuje – „Dine“, „Somm“, „Rise“ – bendrasavininkas, gėrimų žinovas Arminas Darasevičius.
Jo su partneriu turimose vietose, kurioms visoms reikia darbuotojų, pastaruoju metu net nėra interesantų. Dėl darbuotojų trūkumo vienas iš restoranų dabar net nedirba savaitgaliais.
Mes dabar imtume net ne vieną žmogų, kuris dirbtų visu etatu, bet 4, kurie dirbtų po truputį. Tik kandidatų nėra.
„Esam tikrai lankstūs, pas mus galima dirbti ir tik vakarais, ir tik savaitgaliais. Mes dabar imtume net ne vieną žmogų, kuris dirbtų visu etatu, bet 4, kurie dirbtų po truputį. Tik kandidatų nėra. Keista situaciją, nes ypač ikikarantiniais laikais studentai pas mus dirbdavo, o dabar net pretendentų nėra“, – pasakoja jis.
Paklaustas, per kokias platformas taip reikiamo personalo yra ieškoma, jis mini, jog tai ir padavėjų grupės feisbuke, ir darbo paieškų skelbimai, tačiau nepanašu, jog tai duotų kokį efektą. „Padavėjų feisbuko grupėse vos ne kas valandą krenta skelbimai dėl ieškomų darbuotojų. O jei įdedi skelbimą į darbo skelbimų portalą, tai šiuo metu gal ir gauni 3 CV per dieną, kai anksčiau gaudavai 30. O ir tie 3 kartais, pasirodo, net nenorėjo dirbti padavėjais,“ – paradoksalią situaciją iliustruoja jis.
Pastebi naujas tendencijas
Kiek nuosaikesnė vertindama, kodėl studentai dar nesiveržia dirbti, yra kepyklų „Druska, Miltai ir Vanduo“ bendrasavininkė Barbora Grigaliūnaitė-Kadūnienė. Taip, pripažįsta ji, kepyklos šiuo metu ieško žmonių įvairioms pozicijoms, o studentai į darbo pokalbius dar neatėjo. Tačiau ji turi kelis paaiškinimus, kodėl.
„Manau, studentai dar pratinasi, apsižiūrinėja, koks bus jų tvarkaraštis, o žmonės iš kitų miestų jaukinasi Vilnių. Yra, kas dar tiesiog ilsisi po darbo pajūryje vasarą, gal keliauja. Tačiau tai, kad darbuotojų bendrai trūksta, jaučia visi, ne veltui jau yra įmonių, kurios žada parūpinti darbuotojų iš užsienio. Be to, jų valandinis atlyginimas atrodo net labai priimtinas. Tiesa, mes kol kas šia galimybe nesinaudosime, tačiau žinau, kad yra svarstančių“, – teigia pašnekovė.
Po šios vasaros patirties stengiamės atsirinkti motyvuotus žmones, nes jei esi labai lankstus, tada kartais ir nukenti.
B.Grigaliūnaitė-Kadūnienė sako pastebinti įdomią tendenciją, kuri aktuali ir palanki tokiam verslui, kaip jos vystomas. Sulaukiama CV iš vyresnių, dažnai kitokios darbinės patirties turinčių žmonių, kurie tiesiog nutaria keisti savo karjeros kryptį, ieško nuolatinio darbo, o ne laikino, kaip studentai.
„Tokie darbuotojai man labai patinka – jie motyvuoti, nori ilgalaikio darbo, o tai mums itin tinka. Be to, mes visada buvome lankstus darbdavys, sakyčiau, kad net per lankstus, o tas lankstumas labai slidus reikalas. Po šios vasaros patirties stengiamės atsirinkti motyvuotus žmones, nes jei esi labai lankstus, tada kartais ir nukenti. Daugybė žmonių turi skirtingus darbo grafikus ir, žiūrėk, kas nors negali, neateina, tada spragas turi užpildyti patikimi, ilgamečiai darbuotojai. O tai jau negerai“, – savo požiūrį dėsto verslininkė.
