Atsakymas tuomet reikalingas greitas. Jei grikiai gali palaukti dar kokį pusmetį (nebūtinai dietos – gal skrandis tiesiog užsimanys paprastos košės), jogurtas ar kopūstas turi dieną kitą. Tuomet lengviausia išeitis – viską versti į šiukšliadėžę. Ir „pagerinti“ ir taip jau nekokią statistiką. Europos Sąjungoje kasmet išmetama apie 88 mln. tonų maisto, kurio vertė – 143 mln. eurų. Lietuvoje šis rodiklis viršija 56 kg žmogui, primena tinklaraštis Euroblogas.lt.
Paprasčiausias patarimas, kaip vengti panašių situacijų, – maisto pirkti ne tik mažiau, bet ir daryti tai teisingai. Neiti į parduotuvę be reikalingų produktų sąrašo ir tuščiu skrandžiu – klasikinė daugelio tikrai žinoma strategija. Patariama apgalvoti, ko išties reikia (suplanuoti savaitės valgiaraštį, namie pasidairyti alternatyvų – gal vietoj šviežių obuolių pyragui tiks praėjusį rudenį išvirta uogienė, o vietoj sviesto – keli šaukštai aliejaus?), apsipirkti kartą per savaitę ir dažniau eiti nebent greitai gendančių produktų, taip išvengiant neplanuotų pirkinių.
-
Duonos laikymo ABC: kodėl jai netinka šaldytuvas, kaip išvengti pelėsio, ką daryti su apdžiūvusia?
-
Jokio švaistymo: patarimai, kaip sunaudoti nebegražius ar baigiančius galioti produktus
-
Tvarumas restorane: gėrybės iš savo ūkio, sezoniškumas ir „bjaurių“ daržovių naudojimas
-
Sūris apipelijo: kada verčiau išmesti, o kada ir kokį vis dar galima valgyti?
Prieš kelionę į parduotuvę naudinga patikrinti, ko (ypač greičiau gendančių produktų) dar yra. Kartu siūloma nustatyti išlaidų limitą ir riboti parduotuvėje praleidžiamą laiką (nes sugaišęs kelias papildomas minutes gali išleisti kelis neplanuotus eurus ir parsinešti pigių braškių, kurios gražios tik dėžutės viršuje, o apačioje jau pradėjusios pūti). Taip pat – pažinti rinkodaros triukus. Dažnai reikalingiausi produktai (pienas, duona) sudėti parduotuvės gale, o pakeliui akių lygyje prikrauta šokolado ir limonado, po plakatu „3 už 2 kainą“ slepiasi varškės sūreliai su karamele, kurios iš tiesų nemėgsti.
Koldūnai tinka ir lazanijai
Bet net vadovaujantis šiomis taisyklėmis lieka maisto, kurio valgyti nebesinori. Sakykime, sriubai prireikė tik pusės gūžės kopūsto. Liko pora kiaušinių, bet vėl omleto kepti nesinori. Kopūsto ar kiaušinių kol kas nepirksi, bet ką daryti su tais, kurie jau įsitaisę šaldytuve? Pietums su draugais privirei spagečių, bet paaiškėja, kad vienas po vakarėlio nenusiteikęs daug valgyti. Nei įdėti lauktuvių, nei šildyti kitą dieną.
Atidariusi šaldytuvą, aš paprastai pirmiausiai galvoju ne „ką čia sukrimtus“, o kas kiek galioja ir ką iš to galima pagaminti.
Nebereikalingus ar pradėjusius senti produktus ir nesuvalgytų patiekalų likučius galima panaudoti kūrybingai. Atidariusi šaldytuvą, aš paprastai pirmiausiai galvoju ne „ką čia sukrimtus“, o kas kiek galioja ir ką iš to galima pagaminti.
Gižtelėjęs pienas – beviltiška situacija, geriau iškart išpilti. Bet padžiūvusią duoną galima iškepti, o batoną – paskrudinti pamirkius kiaušinio ir pieno plakinyje − užpylus klevų sirupo ar užtepus riešutų kremo išeina gana prabangūs pusryčiai. Sviesto perteklių paprastai sudedu į tinginį. Pernokę pomidorai gali virsti padažu, patamsėję bananai – pyragu, lietinių įdaru, kokteiliu ar ledais, tik reikia nepamiršti supjaustyti ir padėti į šaldiklį. Ten pat gali keliauti susmulkintos daržovės, jei nebesinori jų valgyti. Nemėgstu skusti morkų, todėl visada džiaugiuosi radusi jų ne tik nuskustų, bet ir supjaustytų.
Vieno banko sukurtoje grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ apie pinigų taupymą neseniai buvo dalijamasi idėjomis, kaip sunaudoti virtuvės spintelėse ir kamaraitėse užsilikusius produktus.
„Šaldytuvo likučiai visada „įeina“ į troškinius. Ten pat nugrimzta ir lašelis lęšių, ryžių ar kitų kruopų“, – savo receptu pasidalijo Albina Ananjeva. Tokį daržovių troškinį, pagardintą čili pipirais ir graikišku jogurtu, Šarūnė valgo su tortilija.
Gustė iš konservuotų avinžirnių gamina humusą – maistingą užtepėlę sumuštiniams, Laura iš kruopų – plovą, iš konservuotų ar šaldytų daržovių – lazaniją. Pastarąją galima, kaip pasiūlė viena diskusijos dalyvė, iškepti ir iš koldūnų. Lėja iš kruopų ir konservuotų daržovių verda naujo skonio čili. Daumantė bolivine balanda „skiedžia“ mėsą netikram zuikiui, kukuliams ar tiesiog mėsos pyragui. Grikius maišo su burokėliais ir česnaku, o ryžius – su kokosų pienu, žiediniu kopūstu, avinžirniais ir paskanina kariu.
Nuo maisto švaistymo gelbsti maža virtuvė
Toma pasigyrė turinti mažytę virtuvę, kur tiesiog netelpa viskas, ko ji norėtų, ir pridūrė, kad geriausias maistas, kai turi visko po nedaug, – sriubos ir troškiniai: „Man didžiausią pasitenkinimą kelia, kai vienas ar keli rauginti agurkai, plaukiojantys trilitriake, kuris bilekiek vietos užima šaldytuve, nukeliauja į perlinių kruopų ir raugintų agurkų sriubą.“
Panašiai elgiasi ir Aurelija – likučius paverčia sriuba arba apkepėle. Štai neseniai sūrio likučius ir net kietojo sūrio užtepėlę ji sukrovė į bulvių apkepą, kurį dar paskanino grietinėle ir lydytu sviestu.
Virginija mėsos, kumpio, sūrio, kukurūzų, žirnelių ar kitų daržovių likučius maišo su makaronais: „Vadinam „kamata tajama“ – ką matai šaldytuve, spintelėje, imi ir dedi.“ Likus daugiau makaronų, ypač skirtingų rūšių, Milda iš jų gamina apkepą su daržovėmis, mėsa ir grietinėle arba naminiu pomidorų padažu bei fermentiniu sūriu. Tuomet valgant smagu rasti skirtingas makaronų formas.
Apkepas, sriuba, troškinys, o dar dažniau – kišas yra ne vieno pasirinkimas, kai reikia ištuštinti šaldytuvą.
Apkepas, sriuba, troškinys, o dar dažniau – kišas yra ne vieno pasirinkimas, kai reikia ištuštinti šaldytuvą. „Kišas – visuomet puikus sprendimas likučiams! – tvirtina Ieva Gabytė. – Taip eksperimentuojant ir atrandant skanius derinius, nauji receptai sugula į šeimos meniu.“
„Geriausi variantai, kur sueina beveik viskas, kas pakliūna po ranka, – troškiniai, užkepėlės ir nesaldūs pyragai/kišai, – jai pritaria kita Ieva. – Kai jau pamatau, kad prisikaupė visko daug, namie skelbiu, kad savaitę neinam į parduotuvę (šiaip įmanoma būtų ir ilgiau, bet dar neišeina tiek savęs sudrausminti).“
Kad kišas – labiausiai pasiteisinęs receptas, atrodo ir Linai: „Išplaki kiaušinius ir sudedi visokius likučius iš šaldytuvo – pupeles, daržoves, kažkokią mėsytę, bulvių. Ir skaniai išeina, ir šaldytuvas tuščias.“ Iš kruopų ir miltų likučių ji kepa blynus arba keksiukus su uogomis ar vaisiais, dalį užšaldo. Panašiai pasielgė kita Lina, radusi pamirštą perlinių kruopų maišelį. Išvirė visą, iš pusės pagamino kruopų, mėsos ir daržovių troškinį, kas liko, padalino į nedideles porcijas ir užšaldė – sunaudos sriuboms.
Neskani košė virsta skaniais blynais
Nesuvalgyti produktai skatina kūrybiškumą. Pastarąjį kartą, radusi likučių, Meida Mažylytė improvizavo taip: „Po kriaukle buvo keli burokai, spintelėje – šprotų skardinė, šaldytuve – kiaušinis, keli pomidoriukai, baklažano galiukas… Baklažaną pakepinau, kiaušinį išviriau, viską į indelį, įdėjau šprotus, sumaliau viską su blenderiu, į konditerinį maišeli ir ant išvirto buroko, buvo idomu ir skanu.“
Eglė prisipažino vis prašaunanti su košėmis – tai kiekio nepataiko, tai pusė vaikų kažkurios nebemėgsta. „Tuomet siunčiu į antrinį panaudojimą – keli kiaušiniai, miltų, bananų įtrinu, jei per stebuklą liko, ir blynelius kepu – šitų nebrokija nė vienas.“
Blynus ar vaflius iš likučių taip pat kepa daugelis. „Jei būna įvairiausių miltų (kukurūzų, grikių, kokosų, migdolų) likučių, viskas labai puikiai sueina kepant vaflius. O šiuo metu šaldiklis pilnutėlis dar šaldytų uogų, tai mąstau, kad reikia gaminti ledus“, – kulinariniais planais dalijasi Giedrė.
Kita diskusijos dalyvė pasiūlė tokį sveikuoliškų blynukų receptą: pienas, avižiniai dribsniai, čija, kokoso drožlės, miltai, brinkinti linų sėmenys. „Ką tik besibaigiančio galiojimo jogurtas ir kokosų aliejus suėjo į blynus. Dar sunaudojau miltų likutį ir šiek tiek viso grūdo miltų, kurių šiaip neturiu kur dėti, − su šypsena pasakojo Lina. − Turėjo būti blynai, bet su viena ranka (kitoj vaikas) neišėjo kepti, tad perėjau prie belgiškų vaflių keptuvės. Net pagal receptą nėra taip gerai gavęsi. O šiaip likučiai taip ir eina dažniausiai į blynus, troškinius ir kokteilius. Ai, dar omletas gerai šaldytuvo likučius apjungia.“
Veronika iš kukurūzų kruopų iškepė veganišką sveikuolišką bananų pyragą, o Angelė iš šaldytų uogų verda kompotą ir gamina želė su uogomis.
Sultiniui tinka net lupenos
Patarimų, ką daryti su maisto likučiais, pažėrė ir „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius. Prieš keletą metų jis išgarsėjo bandymu maitintis už 5 litus (1,49 euro) per dieną, tad jų girdėjęs ne tik iš kolegų, bet ir iš asmeninės patirties.
„Mums atrodo, kad visi viską žino – ir kad daržovių galiukus bei lupenas galima dėti į šaldiklį, o vėliau virti sultinį, ir kad pavytusios salotos gali būti dedamos į sriubas ar tiesiog troškinamos kaip kopūstai (su spirgučiais − puikus garnyras), ir kaip sudžiūvusią duoną bei vakarykščią picą atgaivinti orkaitėje“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo jis.
Lupenas šaldyti ir vėliau naudoti sultiniui kolegai patarė šios organizacijos direktoriaus pavaduotoja Kristina Tylaitė. „Maisto banko“ virtuvės šefas Ovidijus Norvilas pagamina dar įdomesnių dalykų: duonos džiūvėsių kroketų, avokado užtepėlę, kurią galima ir užšaldyti.
Pats O.Norvilas pabrėžė, kad žmonės dažnai neapgalvoja, ką ir kiek gamins, ir „prisiperka visko po „nedaug“. Bet iš likučių, pasitelkus fantaziją, esą galima pagaminti daug ką − nuo saldainių ir deserto iki kito patiekalo. Lengviausia, anot jo, sunaudoti troškiniams.
