Šis neįprastas restoranas duris lankytojams atvėrė liepos 5-ąją. Naujoji vieta didžiausią dėmesį skiria patiekalų sudėčiai ir maisto kokybei. Visas meniu tinkamas tiems, kuriuos kamuoja alergija pienui ir kiaušiniams bei šių produktų ar glitimo netoleruojantiems žmonėms. Patiekalų ingredientai subalansuoti taip, kad meniu tinka ir profesionaliai sportuojantiems. Tai yra, tiems, kurie gyvena „dėžučių režimu“.
-
Savaitės vieta: gero maisto sakmės Vilniaus Sapiegų parke
-
Iš Norvegijos fabriko – į nuosavą verslą: lietuvis siūlo Kaune paragauti „nekaltos“ silkės
-
Duonos ambasados, arba 5 kepyklos Vilniuje, kur verta užsukti panorus šviežių kepinių
-
Lietuvį pamilusi tailandietė Kaune įkūrė „Thai House“: vieta, kur atgimsta močiutės receptai
„Mūsų tikslas yra kurti svečių patirtį ne per aptarnavimą ar patiekalų pateikimą restorane, bet per jausmą ir savijautą pavalgius. Kai patiekalas yra subalansuotas, po pietų ar vakarienės neapima vangumas, organizmas nešaukia „kavos!“, nebūna sunkumo jausmo, nesinori prigulti, nes tokie patiekalai greičiau suvirškinami. Gydanti mityba. Tai, kad pučia vidurius – nėra normalu“, – sako restorano direktorius bei vienas iš akcininkų, visuomenės sveikatos specialistas Paulius Paulauskas.
Patiekalų sudėtis – nuskaičius QR kodą
Kiekvienas patiekalas turi savo QR kodą, kurį nuskenavę telefono ekrane matysite detalią išklotinę apie tai, kiek ir kokių naudingų medžiagų gavote – nuo smulkiai išvardintų sudėtinių dalių, iki pilno sąrašo vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, kiek jų yra patiekaluose ir kokia yra būtinoji paros dozė. Be to, programėlė įsimins ir užfiksuos, kokias medžiagas tą dieną jau gavote, ir pasiūlys, ką reikėtų užsisakyti rytojaus dienai, kad papildomai gautumėte to, ko dar trūksta.
Pasak LSMU Gyvensenos medicinos studijų programos vadovo Tomo Vaičiūno, lėtinės ligos 3/4 priklauso nuo to, ką įdedame į burną. Mitybos grandinė tiek pasikeitusi per dešimtmetį, kad nebegalima į tai nekreipti dėmesio. Atsirado ir nauja mokslo sritis – epigenetika, kuri tiria genų ekspresiją. Specialisto teigimu, net 25 genų ekspresija nulemta netinkamos mitybos.
„Sveikatos priežiūros paslaugos yra brangiausios paslaugos pasaulyje. Kaip minimizuoti kaštus? Mūsų mityba labiau mus žaloja nei tausoja. Tai, ką kas dieną dedame į burną, yra mūsų sistemos kuras. Tai tas parakas, kuris paleidžia „kulką“, tai tas užtaisas, kuris turi įtakos mūsų kognityvinėms funkcijoms. Šiandien tyrimai atskleidžia, kad 7 iš 10 atvejų lėtinių ligų pasireiškimas yra nulemtas netinkamos mitybos ir rizikingos elgsenos. O visa tai – mūsų kasdienių pasirinkimų pasekmė“, – link kur juda medicina, pristatė T.Vaičiūnas.
Siūlo filtruotą meniu
Užsisakyti patiekalus siūloma internetu arba vietoje. Nenustebkite neradę įprasto popierinio ar ant lentos išrašyto meniu. Patiekalai pateikiami mobiliojoje programėlėje. Kodėl nėra įprasto meniu? Startuolio įkūrėjai atsako paprastai.
„Tradicinis meniu neleidžia filtruoti patiekalų pagal mėgstamus arba nemėgstamus produktus, pagal tuos, kam esate alergiški ar kurių vengiate pagal dabartinį savo mitybos režimą. Mūsų sukurta programėlė veikia eliminavimo principu: rinkdamiesi patiekalą pažymėkite nepageidaujamus produktus ir ekrane jums bus pasiūlyti patiekalai be jų“, – sako P.Paulauskas.
Restorano meniu šalia salotų, sriubų ir troškinių yra ir mėsainių, buritos, makaronų ar įvairiausių desertų.Vasaros hitas – šaltibarščiai čia gaminami su sojos pienu ir jogurtu.
Iš neaugalinės kilmės produktų bus tiekiama tik lašiša ir vištiena. Restorano veiklos pradžioje meniu vyraus apie 20 patiekalų.
Alergiškų žmonių tik daugėja
Pasaulyje daugėja alergiškų ar tam tikrų produktų netoleruojančių žmonių. Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenimis, nuo alergijos maistui kenčia 7 mln. europiečių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. bent viena alergijos forma kankins nuo 25 iki 50 proc. Žemės populiacijos. Tad mityba be šių produktų tokiems žmonėms tampa gyvenimo būdu.
„Alergiškiems ar netoleruojantiems tam tikrų produktų iš tiesų yra sunku valgyti ne namie. Mes su šia problema susidūrėme gimus sūnui, kuris, kaip parodė tyrimai, yra labai alergiškas. Tad pavalgyti mieste – misija neįmanoma. Kabinėtis prie meniu restorane – tai ne kažkokia mada, o būtinybė. Kai į kavines keliauji su termosais... Reta vieta siūlo patiekalus be kiaušinių, pieno produktų ar glitimo“, – kad tokios vietos, yra reikalingos, patvirtino asociacijos „Alergijos klubas“ vadovė Vaiva Lukošienė.
Moteris atviravo, kad jei suvalgytų mažą gabalėlį duonos, būtų nedarbinga savaitę. Suvalgo glitimo turintį sumuštinį – nepakyla iš lovos. Dvi savaites savavališkai ji laikėsi produktų, neturinčių glitimo, dietos. Pasijuto lyg naujai gimusi – ir be papildomų 15 kg svorio.
Kai sūnui sukako treji metai, atsidūriau ligoninės priimamajame. Man buvo 29-eri. Nustatyta priešinsultinė būklė.
„Kai sūnui sukako treji metai, atsidūriau ligoninės priimamajame. Man buvo 29-eri. Nustatyta priešinsultinė būklė. Visas tas stresas auginant alergišką vaiką. Bandžiau daryti sąrašą produktų, kam jis alergiškas. Ties 107-uoju sustojau. Neįmanoma. Ant mažylio kūno atsirasdavo raudonos atviros šlapiuojančios žaizdos. Užtekdavo tik prisiliesti, pavyzdžiui prie kiaušinio. Velykų proga sudaužėme, puolėme plauti rankų, tačiau ir dešimties sekundžių kontakto su baltymu pakako. Duodi iš parduotuvės pirktą cukiniją – išberia. Duodi močiutės – viskas gerai“, – teigė V.Lukošienė.
Jos sūnus mėsos nevalgo nuo dvejų metų amžiaus – pats nenori. Didžiausias malonumas jam – druska, kuria tėvai leidžia pabarstyti patiekalus pačiam (gaminant nededa).
„Kartą jis taip nusistebėjo pamatęs, su kokiu kalnu cukraus vaikai blynus valgo. Alergija duoda ir savų pliusų“, – šyptelėjo moteris, patikinusi, kad per pastaruosius trejus metus narių jos vadovaujamoje asociacijose padaugėjo trigubai.
Pasak jos, 2020 metais alergiškų vien pirmokų vaikų Lietuvoje bus apie 10 tūkst.
Svarbu ir sportuojantiems žmonėms
Nuosavą sporto klubą su broliu Kaune valdantis Mantas Kliukas atrodo itin sportiškas vyras. Vadovaudamasis stereotipais, nė neįtartum, kad po 10-14 valandų per savaitę sportuojantis ir triskart per dieną valgantis (12, 15 ir 18 valandomis) kaunietis nevartoja mėsos ar kitų itin baltymingų produktų, kad yra veganas. Sveikesnį gyvenimo būdą jis pasirinko kiek daugiau nei prieš metus.
„Egzistavo mitai, kad sportuojantys žmonės turi suvartoti daug baltymų, gyvūninės kilmės produktų. Vartojau ir aš. Kūnas gal ir gražesnis buvo, bet jaučiausi mieguistas. Pradėjau skaityti, domėtis apie augalinę mitybą.
Pasirodo, niekas niekada nekentėjo žmonijos istorijoje nuo baltymų trūkumo. Po dviejų savaičių savijauta pakito kaip diena nuo nakties. Niekur druskos nebereikėjo dėti. Sunkiausia gal buvo proteininių kokteilių atsisakyti. Bet pavyko. Dėl gyvybės kitos ne man spręsti, kas gyvens, o kas mirs“, – patikino restorano atidaryme dalyvavęs M.Kliukas, pastebėjęs, kad ir po traumų greičiau organizmas dabar atsigauna, ir žaizdos greičiau gyja, pasikeitė ir kraujas – tapo skystesnis ir šviesesnis.
Jam pritarė ir brolis dvynys Tomas Kliukas.
„Kažkada pradėjęs sportuoti valgiau pagal visiems įprastą mitybos modelį ir maniau, kad sportas be gyvūninės kilmės produktų neįmanomas. Valgiau vištieną, jautieną, kiaušinius, varškę, žuvį, tačiau organizmas pamažu ėmė siųsti signalus, kad tokia mityba jam nėra tinkamiausia. Ėmiau ieškoti ir atradau daug pagrįstos informacijos apie augalinės kilmės maisto naudą sveikatai.
Dėl pasikeitusių mitybos įpročių stipriai sumažėjo pasirinkimo galimybių valgyti ne namuose, nes kavinėse ar restoranuose tinkamų patiekalų meniu labai ribotas. Tenka maistą dėžutėse į darbą neštis iš namų. Bet būna dienų ar savaičių, kai neturi laiko ar noro gaminti ir labai norėtum, kad tas dėžutes už tave kažkas sudėtų“, – sako sporto treneris Tomas Kliukas.
