Violeta ir Vilius sveikinasi iš virtuvės, kurioje, kaip patys sako, gamina šedevrus. Šį kartą jie ruošia itališką vakarienę – karpačą.
„Kaip ir sakiau anksčiau, padarysiu viską, ką moku itališko, o tada pereisime prie kitų patiekalų“, – juokiasi V.Tarasovienė.
Vietoje išpjovos, Tarasovai naudoja jautienos kumpio uodegėlę, kuri yra pakankamai minkšta.
„Išeina labai neblogai – ne ką prasčiau nei su išpjova, o ir pinigine prasme gerai, – sako Violeta. – Karpačas yra žalia mėsa, gardinama prieskoniais, citrina, kaparėliais. Šalia bus patiekiamas prancūziškas batonas.“
V.Tarasovienė mėsą suvynioja į maistinę plėvelę ir deda į šaldymo kamerą tam, kad būtų lengviau pjaustyti. Tačiau mėsa neturi visiškai sušalti, kadangi nepavyks įpjauti – geriausia laikyti apie pusvalandį ar kiek ilgiau.
„Ką man daryti?“ – iniciatyvos imasi Vilius.
„Žiūrėti ir mokytis“, – tradiciškai atsako Violeta.
Kol mėsa šąla, Tarasovai ruošia garnyrą – sviestą sumaišo su petražolėmis, česnakais, aliejumi ir tepa ant prancūziško batono.
„Esu etatinis česnakų lupėjas, – save pristato Vilius. – Sugalvoji patiekalus, kur negaliu atsiskleisti.“
Paruošus prancūzišką batoną, šį kepti deda tik tada, kai iš šaldymo kameros ištraukiama mėsa. Ją kuo ploniau išmuša, apibarsto prieskoniais, išspaudžia citrinos ir gražiai paserviruoja.
„Tikiuosi, kad jums patiks“, – viliasi Violeta.
„Aš paragausiu, – degustuoti imasi Vilius. – Tobula!“
Visą gaminimo procesą žiūrėkite įraše:
