Apželdinimo žinovė, kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė pakomentavo kelis populiariausius vyraujančius įsitikinimus ir įvertino, kurie iš jų turi pagrindo ir veikia, o kurie – visiškas mitas.
1. Sodinimas pagal mėnulio fazes, pavyzdžiui – agurkus ir pomidorus reikia sėti mėnuliui pilnėjant, o morkas ir bulves jam dylant.
Pasak L.Liubertaitės, internete ir daržininkams skirtuose žurnaluose galima rasti daugybę mėnulio kalendorių, kuriais siūloma vadovautis, tačiau bene didžiausias paradoksas slypi tame, kad visi jie greičiausiai bus skirtingi.
„Jau vien tai lyg sako, kad kažin, ar galime visiškai pasitikėti mėnulio kalendoriais.
Kita vertus, mėnulis lemia potvynius ir atoslūgius, tad natūralu būtų, jog kažkoks poveikis jo atsiranda ir daržininkystėje.
Tačiau kai žmonės kalba, kad yra kažkokia „kirminų diena“ ar „lapų diena“, kurią galima išskaičiuoti pagal mėnulio kalendorių, tai aš į tuos dalykus žiūriu skeptiškai.
Galiausiai, jei pažiūrėtume kaip dirba profesionalai – didelių ūkių, daržų savininkai, jei sodinimas pagal mėnulio kalendorių turėtų prasmės, jie tą tikrai darytų tik tam tikromis palankiomis datomis, nes juk skaičiuojamas kiekvienas centas.
Tačiau dabar didieji ūkiai sodina ir sėja priklausomai nuo to, kokia yra daržovė, kokia jos vegetacijos trukmė, žinoma, atsižvelgia į oro sąlygas, bando nuspėti paskutines šalnos dienas ir panašiai“, – paaiškino specialistė.
Pasak L.Liubertaitės, daržininkystėje yra ir svarbesnių aspektų nei mėnulio fazės.
„Jei tu turėsi stiprų daigą, jį pasodinsi į derlingą dirvožemį ir tinkamu metu, tai mėnulis nei pridės, nei atims. O turint prastą daigą, jį pasodinus į prastą dirvožemį, net geriausia mėnulio fazė nepadės“, – įspėjo specialistė.
2. Norint, kad augalai augtų sveiki ir jų nepultų kenkėjai, juos reikia laistyti aspirino, citramono ir įvairių kitų žmonėms skirtų vaistų tirpalais.
Anot L.Liubertaitės, vaistai, kurie yra skirti žmonių ligoms gydyti, turi būti ir vartojami žmonių ir būtinai laikantis instrukcijų.
„Jei mes naudojame kažkokius tirpalus sode ir darže, aš visada esu už tai, kad mes suprastume ką mes naudojame, kokiu tikslu, ar augalas pasisavins tą tirpalą, ir jei taip, kiek ilgai išliks poveikis.
Nesu girdėjusi apie tyrimus, kuriais būtų pagrįstas vaistų poveikis augalams, kuriais būtų pripažinta, kad tokie tirpalai jiems naudingi, ar bent jau nežalingi.
Nesiūlyčiau tokiais patarimais vadovautis“, – įspėjo daržininkystės ekspertė.
3. Kartais augalai „susipyksta“ tarpusavyje, todėl reikia žinoti, ko nesodinti greta, kad sodinukai neišmirtų.
L.Liubertaitės teigimu, tai nėra visiškas mitas, mat egzistuoja net atskiras mokslas apie augalų tarpusavio santykį – alelopatija.
Tačiau itin griežtai atstumus tarp lysvių ir sodinukų kaimynystę stebėti yra prasmės tik didiesiems daržininkams – mažuose kiemo soduose, kur lysvės auginamos šalia kitos, atstumai yra per maži ir augalų koncentracija nėra tokia didelė.
„Iš tiesų augalai veikia vieni kitus, nes tai, kas vyksta virš žemės yra tik nedidelė dalis to, kas dedasi po žeme, kokie yra tarpusavio ryšiai, kas vyksta kai į visa tai dar įsitraukia įvairūs grybeliai, mikroorganizmai.
Aš manau, kad nereikėtų pernelyg koncentruotis ir kreipti į tai dėmesį.
Labai dažnai žmonės save labai smarkiai suvaržo, galvodami, kad vieni ar kiti augalai jokiais būdais negali gyventi kartu. Tačiau siūlyčiau atsipalaiduoti ir nežiūrėti į tuos derinius pernelyg rimtai“, – patarė ekspertė.
4. Sodo sklype reikia pasodinti ievą ir alyvą ir pagal jas derinti sėją – kai pražysta ieva, galima į lysves perkelti vieną dalį sodinukų, o kai jau alyva – tai kone viską ir be baimės.
L.Liubertaitė nusišypso – tai visiškai ne mitas, o realiai daržininkams gelbstintis patarimas. Anot jos, tą galima paaiškinti labai paprastai.
„Tam tikri augalai pražįsta, kai gamtoje nusistovi stabilus tam tikras temperatūros vidurkis – viena reikalinga ievoms žydėti, kita alyvoms ir panašiai. Iš tiesų, toks „kalendorius“ yra bene tiksliausias sėjai ir juo tikrai verta naudotis.
Nes kaip žmonės, mes vertiname temperatūrą pagal orą, vaikščiodami lauke ir iš to sprendžiame, ar jau laikas sėti, ar perkelti daigus, tačiau yra dar temperatūra dirvos paviršiuje ir dirvožemio temperatūra.
Augalai, gavę tam tikrus impulsus iš gamtos, į juos reaguoja kitaip – yra ne tik temperatūros parametras, bet dar ir dienos trukmė, saulės intensyvumas.
Specialiai tuos medžius sodinti gal ir neverta, tačiau verta mokėti atpažinti jų ženklus, kad geriau suprastume, kada palankiausias laikas“, – apibendrino daržininkystės profesionalė.
5. Česnakas padeda atgaivinti leipstančius augalus, jo tirpalas padeda kovoti su parazitais ir daigus bei lapus puolančiomis ligomis.
Kalbant apie kenkėjų atbaidymą, yra daugybė su tuo susijusių mitų.
„Nemažai žmonių išties griebiasi iš česnako pasigamintų tirpalų, jais purškia augalus ir tikrai tikiu, kad kai kuriems kenkėjams tai nepatinka.
Tačiau visuomet reikėtų į tai pažvelgti atidžiau ir moksliškiau – kokia turėtų būti tirpalo koncentracija, kokius būtent kenkėjus atbaido česnako tirpalai, kiek ilgai trunka poveikis“, – pataria specialistė.
6. Nėra geresnių ir natūralesnių trąšų už mėšlą.
Pasak L.Liubertaitės, daržininkai ne visuomet supranta, kaip ir ką reikėtų tręšti.
„Visų pirma reikia suprasti, kad karvių, arklių mėšlas taip pat yra trąša.
Neretai tenka susidurti su atvejais, kuomet žmonės patręšę savo daržus mėšlu, vėliau dar panaudoja kitas trąšas, pavyzdžiui žolių raugus ir tada stebisi, dėl ko vėliau nesulaukia derliaus ir sako, kad jie niekuo dirvos netręšė.
Mėšlas yra ilgo poveikio trąša. Jis dažniausiai yra naudojamas rudenį į dirvą įterpiant perpuvusį. O pavasarį, dar papildomai patręšus, augalai gauna per daug azoto ir augina daug žaliosios masės, bet mažai derliaus.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad natūralus mėšlas dažniausiai savyje turi ir įvairių sėklų, tad nereikėtų labai stebėtis, jei kartu su daržovėmis lysvėse suvešės ir gausybė piktžolių. Siekiant to išvengti galima naudoti granuliuotą mėšlą“, – patarė daržininkystės specialistė.
15min verdiktas: iš dalies melas. Socialiniuose tinkluose ir internete platinami patarimai daržininkams ne visi atitinka tiesą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
