„Kūčiukas – tai simbolinis duonos kepaliukas, kuris buvo skirtas mirusiųjų vėlėms. Tai unikalus kepinys, kurio net tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva skaičiuojame kone trisdešimt skirtingų pavadinimų. Anksčiau kiekvienas Lietuvos regionas ir beveik kiekviena šeima kepė kūčiukus pagal savą receptūrą ir vadino vis kitu vardu: džiovinukai, kutasėliai, kutkelės, buldikai, parpeliai ir kt. Šie maži kepinukai buvę ir grikiniai, ruginiai, kepti ir iš kelių javų mišinio. Į tešlą dėta ne tik aguonų, bet ir sėmenų, kanapių išspaudų. Vienur jie buvę riešuto formos, kitur pusės delno dydžio bandelės, dar kitur pailgi miltų voleliai, laužomi tik iškepus. Šis kepinys gruodžio 24-osios vakarą tampa visos Lietuvos vienytoju, palaikančiu Kalėdų išvakarių vaišių apeigiškumą ir ritualizuojančiu užstalės papročius“, – pranešime žiniasklaidai cituojama N.Marcinkevičienė.
Etnologė pastebi, kad kūčiukų receptas pastaraisiais metais gerokai pasikeitė. Prieš šimtmetį jie buvo labai paprasti, nes tai buvo pasninko maistas – miltai, vanduo ir truputėlis aliejaus. Vėliau, tarpukario laikais, žmonės pradėjo dėti ir mielių, kad jie būtų minkštesni, jau galėjo sau leisti dėti ir daugiau aliejaus, kartais miesto žmonės dėdavo ir sviesto.
Linkėčiau per daug nenutolti nuo tradicinio recepto, kad šis unikalus apeiginis kepinukas netaptų tik gardžiu sausainiu.
„Šiais laikais kūčiukų receptas gerokai pakito: juos valgome minkštesnius, saldesnius, kvapnesnius. Suprasdama, kad visais laikais buvo siekiamybė valgyti ir gaminti skaniau, negalėčiau dėl to priekaištauti, bet visgi linkėčiau per daug nenutolti nuo tradicinio recepto, kad šis unikalus apeiginis kepinukas netaptų tik gardžiu sausainiu. Jei norisi įvairovės, pasidomėkime senaisiais Kūčių patiekalais ir suprasime, kad galima atrasti keliolikos skonių ir net formų, tačiau tradicinių kūčiukų rūšių. Taip pat jums gali padėti tam tikros gudrybės, kurios be gausybės priedų ir su tradicine sudėtimi leis išgauti norimą skonį“, – sako etnologė.
Jūsų dėmesiui – naudingi patarimai susiruošus kepti kūčiukus ir 2 labai skirtingi receptai:
Patarimas nr. 1: Sirtingi miltai – skirtingi kūčiukai
Įmonės „Malsena“ kokybės laboratorijos vadovė Laima Jankauskienė teigia, kad svarbiausia, kepant kūčiukus, atsižvelgti į miltus. „Kūčiukų tešlai užmaišyti tradiciškai renkamės įprastus kvietinius miltus, tuomet gauname tvirtus kūčiukus. Taip pat skanūs kūčiukai pavyktų kepant su šviesiais speltų kviečių miltais. Norintiems išsikepti maistingesnius kūčiukus, galima pasirinkti viso grūdo dalių speltų arba kvietinius miltus, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų. Viso grūdo speltų kūčiukai pasižymės kiek neįprasta spalva, tačiau nustebins švelniu, išskirtiniu skoniu. Viso grūdo kvietiniai miltai – bene labiausiai savo sodrumu primins mūsų senolių keptuosius“, – sako įmonės atstovė.
Patarimas nr. 2: Norite minkštų? Neskubinkite tešlos
Sviestas, pienas ir kiaušiniai – ingredientai, kurių nerastumėte tradiciniuose mūsų senolių kūčiukų receptuose, bet jie yra itin pamėgti šių dienų kepėjų, nes padeda lengviau išgauti norimą tekstūrą ir pagerinti skonį. L.Jankauskienė rekomenduoja pasitelkti kelias mažas gudrybes, kurios padės pasiekti norimą rezultatą, per daug nenuklystant nuo tradicijų.
„Minkštus kūčiukus gausime, jei užmaišę tešlą su įprastais kvietiniais miltais leisime jai kilti bent porą valandų, o paskui, jau suformavus kūčiukus, leisime kilti dar vieną valandą, prieš pat pašaunant į orkaitę. Taip ruošta tešla turės daugiau skonio ir aromato. Kepant minkštus kūčiukus reikėtų juos kuo mažiau apskrudinti ir tik ištraukus iš orkaitės apipurkšti vandeniu. Norint iškepti traškius kūčiukus užtenka pakildinti tešlą tik ją užmaišius, o kepant šiek tiek apskrudinti“, – teigia L.Jankauskienė.
Patarimas nr. 3: aguonų skonis bus ryškenis jas nuplikius
Panašiomis mintimis dalijasi ir tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorė Berta Garuckė. Jos šeimoje kūčiukų kepimas – tai kone svarbiausia šeimos tradicija, kurios paslaptys perduodamos iš kartos į kartą.
„Man močiutė visada sakydavo, kad jeigu norisi minkštesnių kūčiukų, reikėtų dėti daugiau mielių. Jeigu norisi, kad jie būtų kuo trapesni, traškesni, reikia įpilti šiek tiek aliejaus. Taip pat, įbėrus daugiau miltų, kūčiukai pavyksta kietesni, labiau tinkami mirkyti piene. Jei norisi ryškesnio aguonų skonio, prieš dedant jas į tešlą reikėtų nuplikyti verdančiu vandeniu, tada nukošti ir palikti trumpam, kad apdžiūtų. Pati tešla turi būti minkšta, tąsi, tačiau neturi lipti prie pirštų. Taip pat kepant kūčiukus skardoje tarp jų reikia palikti didesnius tarpus, nes jie gali sulipti“, – teigia tinklaraštininkė.
Tradiciniai Bertos Garuckės šeimos kūčiukai
Ingredientai:
- 200 ml šilto vandens;
- 400–500 g miltų;
- 15 g šviežių mielių;
- keli valg. šaukšt. aguonų;
- keli valg. šaukšt. cukraus (pagal skonį);
- šlakelis aliejaus.
Gaminimas:
1. Mieles ištrinkite su cukrumi, viską sudėkite į šiltą vandenį, išmaišykite. Suberkite dalį miltų ir padėkite šiltai, kad iškiltų.
2. Likusius miltus išsijokite dubenyje ir sumaišykite su aguonomis.
3. Kai tešla jau bus iškilusi, suberkite likusius miltus, supilkite aliejų, taip pat suberkite dar šiek tiek cukraus.
4. Užminkykite tešlą, kol nebelips tarp rankų.
5. Dubenį su išminkyta tešla uždenkite rankšluosčiu ir padėkite šiltoje vietoje, kol tešla pakils.
6. Ant didelės medinės lentos pabarstykite miltus ir dėkite jau iškilusią tešlą, išminkykite.
7. Iš tešlos tarp delnų suformuokite nestorus volelius, kuriuos supjaustykite norimo dydžio gabalėliais.
8. Visus gabalėlius sudėkite ant kepimo popieriumi ištiestos skardos – tarp jų palikite tarpus, kad nesuliptų kepdami.
9. Kepkite 10–15min iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
Kūčiukai su viso grūdo dalių miltais ir kanapių sėklomis
Ingredientai:
- 500 g visų grūdo dalių kvietinių miltų;
- 250 g vandens;
- 5 g sausų mielių;
- 75 g cukraus;
- 2 g druskos;
- 55 g kanapių sėklų;
- 50 g aliejaus.
Gaminimas:
1. Į dubenį supilkite kambario temperatūros vandenį ir likusius produktus tokia tvarka: mielės, cukrus, miltai, aguonos, druska ir kanapių sėklos. Viską sumaišykite iki vientisos masės.
2. Supilkite aliejų ir išminkykite tešlą, kol ji nebelips prie rankų ar prie indo šonų. Tešlą palikite pastovėti šiltai bent 2 val., uždengę skepeta.
3. Išimkite pakilusią tešlą iš dubens ir padėkite ant miltais pabarstyto stalo. Atpjaukite piršto storio tešlos juostelę ir kočiokite rankomis, kol suformuosite virvelę. Supjaustykite ją maždaug 2 cm dydžio gabaliukais, pabarstykite miltais ir dėkite ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Gabaliukus dėkite 1 cm atstumu vienas nuo kito.
4. Uždengę skepeta palikite kilti 30 min.
5. Kepkite iki 220° C įkaitintoje orkaitėje apie 10–12 min.
