„Upside Foods“ internetinėje svetainėje skelbiama, kad pirmoji vieta, kurioje bus galima užsisakyti jų gaminamos produkcijos, bus „Bar Crenn“ restoranas, o patiekalai su jų gaminama vištiena bus ruošiami 3 Michelin žvaigždutes turinčio šefo Dominique Crenn.
Kol kas neatskleidžiama, kokia bus tokiu būdu paruoštos mėsos kaina, tačiau Singapūro pavyzdys rodo, jog vertinant kainą, kultivuojamos mėsos produkcija tampa vis lengviau prieinama vartotojams, tobulėjant jos gaminimo technologijoms bei pritraukiant daugiau investicijų, rašoma organizacijos „Gyvi gali“ pranešime žiniasklaidai.
Kompanija taip pat pabrėžia, kad tai yra tikrų tikriausia mėsa. Daugiau negu 99 proc. gaminio sudaro vištų ląstalės, tiesiog išgaunamos kitu būdu – t.y. neauginant gyvūno.
Nepaprastai didelis žingsnis industrijai
Lietuvoje prie alternatyviųjų baltymų prieinamumo didinimo veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė komentuoja, kad tai nepaprastai svarbus žingsnis visai alternatyviųjų baltymų industrijai, ir neabejoja, jog artimiausiu metu tokių naujienų pasigirs vis daugiau.
Žengiame į naują – tvaresnę, etiškesnę ir sveikesnę mėsos gaminimo erą.
„Nepaprastai sveikiname abi oficialius leidimus gavusias įmones ir džiaugiamės, kad JAV tampa antrąja šalimi, kurioje kultivuojama mėsa nebėra utopija. Žengiame į naują – tvaresnę, etiškesnę ir sveikesnę mėsos gaminimo erą“, – teigia M. Šermukšnė.
„Gyvi gali“ vadovė priduria, jog Lietuvoje neturėtume artimiausiu metu tikėtis galimybės išbandyti tokią produkciją, nes Europos Sąjungoje reguliavimo procesas vis dar stipriai atsilieka nuo pirmaujančių šalių. Tačiau, neabejojama, kad ilgainiui ši alternatyva pasieks įvairiausius pasaulio kampelius.
„Prireiks dar kelerių metų, kol kultivacijos būdu išgautos mėsos galėsime paragauti mūsų šalyje ar bent jau arčiau esančiose valstybėse, bet neabejoju, kad ilgainiui tai taps pagrindiniu mėsos išgavimo būdu. Tikiuosi, kad Lietuvos verslininkai nesnaus bandydami įšokti į šį važiuojantį traukinį, kadangi investicinis potencialas industrijoje – nepaprastai didelis“, – teigia M.Šermukšnė.
Tvaresnė ir etiškesnė alternatyva
Įvairių apklausų duomenys atskleidžia tendenciją, kad žmonės, net ir suvokdami gyvulininkystės žalą, mėsos atsisakyti nesiryžta dėl pamėgto jos skonio. Kompromisu gali tapti vis daugiau dėmesio sulaukianti kultivuotos mėsos technologija (angl. cultivated meat). Tai tikrų tikriausia gyvūnų mėsa, išauginta iš gyvūno kamieninių ląstelių, neauginant ir neskerdžiant paties gyvūno.
Gyvūno ląstelių mėginys talpinamas į augimui palankią terpę, kurioje maitinamas būtiniausiomis maisto medžiagomis.
Šis procesas vyksta taikant audinių inžinerijos principus: gyvūno ląstelių mėginys talpinamas į augimui palankią terpę, kurioje maitinamas būtiniausiomis maisto medžiagomis. Ląstelėms besidauginant terpė yra laikas nuo laiko keičiama, o tai lemia ląstelių diferenciaciją į skirtingus audinius: raumeninį, riebalinį, jungiamąjį. Taip atkuriama unikali mėsos kompozicija.
Ši technologija patraukli daugeliu atžvilgių. Visų pirma, tai geras būdas sutrumpinti mėsos produktų gamybos grandinę, eliminuojant iš jos neetišką, taršią ir milijardų individų kančių kasmet pareikalaujančią gyvūnų eksploataciją. Kultivacijai reikalingas kamieninių ląstelių paėmimas iš gyvūno gali būti atliekamas neskausmingai arba naudojant neinvazinius būdus – pavyzdžiui iškritusias vištų plunksnas.
Pritaikius technologijas masinei gamybai, tai būtų efektyvus ir greitas būdas patenkinti mėsos poreikį. Kultivavimas trunka nuo 2 iki 8 savaičių (priklausomai nuo to, kokia mėsa yra auginama), o tai nepalyginti greičiau, nei užauginti gyvūną. Be to, taip auginama mėsa neturi dalių, kurios tradicinėje gyvulininkystėje yra neišvengiamos ir virsta atliekomis: kaulų, organų, žarnų ir pan. Svarbūs ekologiniai privalumai – taupus vandens bei žemės plotų panaudojimas.
