„Kol kas esame lengvo atsidarymo stadijoje, komanda įsivažiuoja, tačiau ir žmonės jau užsuka“, – sako Giedrė, o per pokalbį su ja čia išties užsuka ne vienas smalsus lankytojas.
Modernus požiūris į arbatą
Arbatinė „Yugen Tea“, pasak įkūrėjos, atstovauja trečiajai pasaulinei susidomėjimo arbata bangai. Arbatines ima steigti 30–40-mečiai, kurie, viena vertus, domisi tradicijomis, labai vertina ryšį su arbatos augintojais, kita vertus, nori kurti modernias vietas, arbatą pristatyti irgi moderniai, taip pat eksperimentuoja derindami ją su įvairiausiu maistu, yra pasiryžę daug energijos skirti edukacijai.
Norėjau atkartoti Japoniją, bet moderniu žvilgsniu.
„Yugen Tea“ interjeras ir dvelkia modernumu – čia daug šviesaus medžio, lakoniškų formų, nors ir itin įdomūs baldai. Centrinę arbatinės dalį užima ilgas ir aukštas baras, prie kurio įsitaisius galima stebėti, kaip arbata ruošiama. Anot Giedrės, arbatinėse Japonijoje toks baras tiesiog būtinas. „Norėjau atkartoti Japoniją, bet moderniu žvilgsniu“, – paaiškina ji.
Meniu minimalizmas: arbatos ir desertai
Ką gi reiškia pats arbatinės pavadinimas, kas juo užkoduota? „Tai japoniškos estetikos konceptas, apibūdinantis neakivaizdų grožį. Tarkime – eini rudenį ir labai gražiai krenta lapas, viduje atsiranda toks gerumo jausmas, viduje pajunti grožį. Su arbata yra susiję labai daug to neakivaizdaus grožio“, – paaiškina pirmosios japoniškos arbatinės Lietuvoje įkūrėja.
Čia ruošiamos išskirtinai japoniškos arbatos, jų taip pat galima nusipirkti namams, taip pat kaip ir įvairių jos ruošimui skirtų rakandų, keramikos indų. Šalia arbatos galima skanauti desertų, kuriuos Giedrė atsirinko iš visai netoliese veikiančio virtuvės šefo Deivydo Praspaliausko restorano „Amandus“ asortimento. Giedrė kalba ramiai, santūriai, tačiau jos apranga – tik švelni aliuzija į Japoniją. Būtent taip – profesionaliai, tačiau be perspaudimo – ji pasirinko pristatyti šios šalies arbatas.
Link arbatos namų keliavo kryptingai
Į tokias nišines ir gana egzotiškas sritis žmonės neretai neria radikaliai keisdami karjeros kryptį, moterys neretai ir po motinystės atostogų, tačiau tai ne pašnekovės variantai. Ji kilusi iš Rokiškio ir pasakoja, jog nuo pat paauglystės domėjosi arbatomis. „Tie, kas mane pažįsta, sako, kad viskas vyko nuosekliai, o ir pati taip manau. Arbata susidomėjau paauglystėje, o vėliau sekė daug jaunimo veiklų, kelionių, kurį laiką lankiau dziudo… Universitete baigiau Azijos studijas, o mano rašto darbai taip pat sukosi apie arbatą, net ir baigiamasis darbas“, – pasakoja ji.
Atrodė, kad bendrauti prie arbatos puodelio yra viskas, ką aš noriu gyvenime daryti.
Dar labiau į arbatos pasaulį Giedrė paniro su vyru, gavusiu darbo vizą, išvykusi į Australiją. Čia ji įsidarbino arbatinėje, turėjo galimybę baigti arbatos ruošimo, arbatos mišinių kūrimo kursus. „Tuomet atrodė, kad bendrauti prie arbatos puodelio yra viskas, ką aš noriu gyvenime daryti“, – žvelgdama atgal šypsosi ji.
Ilgainiui subrendo mintis kurti ką nors savo, tačiau pora buvo nusiteikusi, jog Australija bus tik laikinas etapas, be to, anot Giedrės, „ten esi vienas iš daugelio užsieniečių. O mums norėjosi į Lietuvą, kur šeima“.
Svarbus ryšys su arbatos ūkininkais
Prieš grįždama iš Australijos į Lietuvą ji dar trims mėnesiams nuvyko į Japoniją, kur dirbo pas ūkininkus, auginančius arbatą, norėjo viską pamatyti ir patirti pati. Į Lietuvą Giedrė su vyru grįžo 2020-ųjų pradžioje, kaip tik į pandemijos pradžią, tad kurį laiką planą steigti arbatinę teko kiek atidėti, o Giedrė ėmė prekiauti arbata internetu.
Ši žiema ir pavasaris jai buvo itin aktyvūs, nes pagaliau galėjo pildyti savo viziją – kartu su dizainere kūrė arbatinės interjerą, rinko baldus, strategavo apšvietimą. „Žinojau, kokio estetinio jausmo noriu, tačiau nesu profesionalė, tad išsakiau savo norus, o kiti žmonės padėjo tai įgyvendinti. Esu labai jiems už tai dėkinga“, – sako pašnekovė.
Šiuo metu Giedrė savo arbatinėje parduoda ir ruošia arbatą iš 7 ūkininkų, turinčių nedidelius ūkius. Ji pasakoja su visais užmezgusi ir palaikanti artimą ryšį, nes jai tai labai svarbu. „Man netgi svarbu paties ūkininko požiūris į arbatą. Tarkime, jei koks ūkininkas sakytų, kad jam pačiam nepatinka matcha arbata, bet ją jis gamina dėl rinkos poreikių, aš iš jo šios arbatos nė nepirkčiau“, – sako Giedrė, patikslindama, kad didžioji dalis Japonijos arbatos ūkių užauginamos žaliavos parduodama aukcionuose, čia ją perka stambios įmonės. Tačiau dalį arbatos ūkininkai pasilieka ir parduoda tiesiogiai tokiems smulkiems pardavėjams, arbatinėms, kaip lietuvės.
Pirkėjų dėmesys nudžiugino
Giedrė pabrėžtinai tuo nesididžiuoja, tačiau žinodama savo vertę sako, jog tokių arbatinių, kaip „Yugen Tea“ Europoje nėra tiek jau daug, bent jau ji žino beveik visas. Kitas reikalas Japonija, taip pat Australija.