Speltos arba perlinių kruopų salotos (insalata di farro/orzo)
Ingredientai (4 asm.):
- 150 g speltos kviečių grūdų;
- 4 saulėje džiovinti pomidorai;
- 12 žaliųjų sūdytų alyvuogių;
- 1/2 geltonosios paprikos;
- 1/2 didelės raudonosios paprikos;
- 1/2 baltojo svogūno;
- 1/3 stiklinės tyro alyvuogių aliejaus;
- šalavijo lapelių;
- 1 laimas arba mandarinas (papuošimui);
- šviežiai maltų juodųjų pipirų.
Gaminimas:
1. Pamerkite grūdus 5 valandoms į šaltą vandenį.
2. Įpilkite į puodą 1,5 litro vandens, užvirinkite, pasūdykite. Supilkite išbrinkusias kruopas ir virkite pusvalandį.
3. Išvirusias kruopas perplaukite šaltu vandeniu ir palikite pusvalandžiui, kad kruopos apdžiūtų.
4. Smulkiai supjaustykite svogūną ir, jei netoleruojate šviežio, lengvai pakepinkite tyrame alyvuogių aliejuje
5. Nedideliais kubeliais supjaustykite raudonąją ir geltonąją papriką. Iš alyvuogių išimkite kauliukus ir perpjaukite pusiau.
6. Džiovintus pomidorus kelias minutes palaikykite šiltame vandenyje, o tada išimkite, nuvarvinkite ir susmulkinkite.
7. Visas daržoves supilkite į perlines kruopas. Dar kartą pasūdykite ir gausiai sulaistykite tyru alyvuogių aliejumi, išmaišykite.
8. Patiekdami papuoškite laimo arba mandarino skiltele ir šalavijo lapeliais, pabarstykite šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
Beje, jeigu po ranka neturite speltos, tą pačią „insalatą“ galima ruošti su perlinėmis kruopomis. Tiek pat laiko mirkykite, tiek pat laiko virkite. Skonis, žinoma, skirsis.
Pauliaus Jurkevičiaus komentaras:
Grūdai ir kruopos. Moterys dievina šį maistą. Vyrai – nelabai. Ir man kruopos – nelabai. Matau perlines, ir išsyk sukyla prisiminimai apie anų laikų VU istorijos fakulteto studentų valgyklą. Bet vieną kartą... Vieną kartą atsidūriau mėsėdžių krašte – Toskanoje. Ir man buvo liepta – visiškai be ceremonijų liepta valgyti „insalata di farro“. Užgeriant aitriu raudonuoju „chianti“. Gardinant dar aitresniu „frantoio“ alyvuogių aliejumi. Tada pakeičiau nuomonę apie kruopas.
Gladiatorių ir legionierių maistas. Todėl dabar rekomenduoju visiems Lietuvos vyrams taip pat pakeisti nuomonę apie kruopas. Ir kad nebūtų gėda vyrams valgyti nevyrišką maistą priminsiu: Romos imperijos smogiamoji jėga – legionieriai valgė „far tritticum“ – speltą. Gladiatoriai taip pat valgė. Ir nė kiek nesigėdijo.
Kodėl? Spelta labai greitai nuramdo alkio jausmą. Užvalgei saują speltos su alyvuogių aliejumi – ir į kovą. Kūnas lengvas. Jėgos – kiek reikia. Štai kodėl „insalata“ iš speltos subalansuota moterims, bet labai tinka vyrams.
Elitinio produkto aura. Iš visų grūdinių kultūrų spelta yra brangiausia ir netinkama masinei pramoninei gamybai. Ši aplinkybė išsyk suteikia „gurmė“ produkto statusą. Dabar žmonės nori to, kas arčiau gamtos ir toliau pramonės.
Baltymų ir antioksidantų saugykla. Iš visų grūdinių kultūrų spelta mažiausiai kaloringa: 100 g – 320 kcal. Palyginti nedaug angliavandenių. Daug ląstelienos. Daug baltymų. Nemažai magnio, kalio, ir kalcio. Užtektinai vitaminų A, B, C, E. Tinka ketinantiems lengvai pabadauti. Tinka, kai užpuola vasaros karščiai.
Konkurentės – perlinės miežių kruopos. Iš jų taip pat Italijoje ruošiami įvairūs „insalata“ variantai. Ir tai anaiptol nėra dietinės-veganinės virtuvės grimasos, o normalūs, kasdieniai vasaros patiekalai. Perlinės kruopos, lyginant su spelta turtingesnės angliavandenių. Bet kalorijų kiekis – panašus, o fosforo – didesnis gerokai. Italų mitybininkai kalba, jog perlinių kruopų porcija – tai beveik pusė dienos fosforo normos. Tarsi būtų kalbama apie žuvis arba jūros gėrybes.
Kita vertus, perlinės kruopos turtingos esminėmis amino rūgštimis, kurių nesintetina mūsų organizmas.
Derinimas. Švelnus speltos ir perlinių kruopų insalatos skonis toks ir turėtų likti. Man nepatiko Toskanoje patirtas derinys su raudonuoju, taninų pritvinkusiu „chianti“. Labiau tiktų derinti su „minkštu“ Apulijos „primitivo“. Arba su įvairiausiais rožiniais.
