Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Paprikos: spalvota vitaminų bomba

Šįsyk nuėję Romoje į turgų apstulbome. Pamatėme ant prekystalių Lietuvos vėliavą: ji lyg tyčia, lyg netyčia buvo sudėliota iš geltonų, žalių, raudonų paprikų, tarsi būtume ne krepšinio, o daržovių Europos čempionatą laimėję. Dabar paprikų metas – ir Romoje, ir Lietuvoje. Pabandykime jas pasigaminti itališku būdu.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai ir jų ruoštas patiekalas
Jurga ir Paulius Jurkevičiai ir jų ruoštas patiekalas / Jurgos Jurkevičienė, Juliaus Kalinsko nuotr.

Orkaitėje gruzdintos saldžiosios paprikos („peperoni al forno“)

Atkeliavo iš Brazilijos. Norėtųsi galvoti, kad tos mūsų vėliavos spalvų daržovės – lietuviškos. Jeigu vasara karšta, kai kas rudeniop valgo savąsias – lietuviškas. Bet šiaip tai – egzotiška daržovė, atkeliavusi iš toli, greičiausiai iš Brazilijos. Kaip ir pomidorai, paprikos turėjo pratūnoti istorinį „karantino“ laikotarpį belaukdamos, kol europiečiai jas augins ne dėl grožio, o dėl skonio.

Šiaip ar taip, lieka mįslė, kodėl paprikos taip vadinasi. Italai šias daržoves vadina „peperone“, o mes naudojamės skoliniu iš kroatų kalbos. Kodėl? Gal kas nors žinote?

Spalva – vitaminų kiekio indeksas. Ypač scenografiški patiekalai iš paprikų gaunasi, kai gaminame visų trijų spalvų paprikas. Bet sveikos mitybos maniakai turėtų į šių daržovių spalvas žiūrėti šiek tiek kitaip – iš rūsčios sveikatingumo varpinės. Apskritai paprikos yra vitamino C kiekio čempionės ir lenkia netgi citrusus. Bet ne visos. 100 g geltonųjų paprikų tūno 190 mg vitamino C. Žaliose – perpus mažiau. Raudonose - šiek tiek mažiau. Taigi, tie, kurie į maistą žiūri kaip liepė Hipokratas – kaip į vaistą patys suvalgys geltonąsias paprikas, raudonąsias pasidalins su draugu, o žaliąsias paliks uošvei. Na, čia mes, žinoma, juokaujame. Bet faktas lieka faktu: žaliosios paprikos yra iki galo nesunokusios, nesubrandintos, todėl jose sveikatingumo gėrio yra žymiai mažiau.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./Paprikos
Jurgos Jurkevičienės nuotr./Paprikos

Garnyras? Jokiu būdu... Mes apskritai nemėgstame žodžio „garnyras“, jis kvepia sovietine valgykla. Kaip ten bebūtų, gruzdintos paprikos yra savarankiškas karštasis patiekalas. Klausimas – kada jis Italijoje valgomas: prieš ar po pagrindinio patiekalo? Visaip būna...

Derinimas su vynu. Apulijoje ragavome su gana retu, bet puikiu raudonuoju „Susumaniello“. Lietuvoje jo dar nėra. Na, bet jeigu būsite netoli Bario – atsiminkite šį pavadinimą.

Ingredientai:

  • 1 raudonoji paprika;
  • 1 geltonoji paprika;
  • 1 žalioji paprika;
  • kokybiško tyro alyvuogių aliejaus;
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų;
  • kokybiškos stambios druskos;
  • tarkuoto parmezano;

Gaminimas:

1. Sudėkite perpjautas ir nuo sėklų bei vidinių plėvelių išvalytas paprikas į kepimo skardą.

2. Pašaukite kepti į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepkite ketvirtį valandos - kol paprikos atrodys suanglėjusios.

3. Išimkite paprikas ir dar nuo šiltų nulupkite odeles, kad liktų tik minkštimas. Supjaustykite juostelėmis ir sudėkite į plokščią lėkštę.

4. Dar šiltas pasūdykite stambia druska, gausiai apšlakstykite tyru alyvuogių aliejumi, pabarstykite pipirais ir tarkuotu parmezanu.

5. Patiekite kaip šiltą užkandį „antipasto“.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./ Orkaitėje gruzdintos saldžiosios paprikos
Jurgos Jurkevičienės nuotr./ Orkaitėje gruzdintos saldžiosios paprikos

Kaimiška višta troškinta drauge su paprikomis („pollo ruspante e peperoni“)

Italai bijo vištų? Kartais mums taip atrodo. Gal ne tiek bijo, kiek nevertina. Kažkodėl ne tiek jau daug turtingoje Italijos regionų virtuvėje yra patiekalų su vištiena. Todėl kai Londone nueisite į itališką restoraną ir jums pasiūlys atseit itališką picą su vištiena arba atseit itališkus makaronus su vištiena – žinokite: tai ne itališkas restoranas. O atseit itališkas restoranas.

Mes vieną kartą keliavome iš Florencijos į Romą ne greitkeliu, o vietinės reikšmės plentu ir įvažiavę į Lacijaus regioną, netoli Romos sustojome papietauti kuklioje kaimo „trattoria“. Pasirinkimas buvo: keptas paršiukas arba „pollo ruspante“ – kaimiška višta su „peperoni“. Jūs jau žinote, kad tai yra paprikos. Buvo karšta, paršiuko nesinorėjo. Višta su paprikomis buvo išties puikus, išbaigtas patiekalas, kurio receptą išviliojome iš pagyvenusios „cuoca“ (it. virėja), na ir patys pabandėme jį atgaminti. Štai šis Lacijaus kaimo kūrinys:

Ingredientai (4 asm.):

  • 1 kg svorio kaimiška višta;
  • 3 įvairių spalvų paprikos;
  • 1 stiklinė baltojo stalo vyno;
  • 3 skiltelės česnako;
  • stambios druskos;
  • šviežio raudonėlio;
  • šviežių petražolių;
  • 3 valg. šaukšt. tyro alyvuogių aliejaus;

Gaminimas:

1. Gabaliukais supjaustykite vištą.

2. Alyvuogių aliejuje pakepinkite česnako skilteles, kai pagels, pašalinkite, o tada tame pačiame aliejuje lengvai apkepinkite vištos gabaliukus, pasūdykite.

2. Išvalykite ir stambiai supjaustykite papriką.

3. Dėkite vištą į kepimo indą, paprikos gabalus sudėkite ant vištos ir pašaukite į iki 180 C įkaitintą orkaitę.

4. Kepkite pusvalandį 180 laipsnių temperatūroje, apšlakstydami baltuoju vynu

5. Patiekdami apibarstykite šviežiu raudonėliu, smulkiai sukapotomis petražolėmis ir šviežiai maltas pipirais.

Jurgos Jurkevičienės nuotr./Kaimiška višta, troškinta drauge su paprikomis
Jurgos Jurkevičienės nuotr./Kaimiška višta, troškinta drauge su paprikomis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos