Pamenu, kai buvau vaikas, šiukšliavežė atvažiuodavo į mūsų kiemą du kartus per savaitę. Gerai pamenu tėvų namų šiukšliadėžę – 7 litrų kibiriuką, kuris niekada nebūdavo pilnas, dažniausiai užpildytas tik trečdalis.
Gyvenimo būdas labai pasikeitė ir atrodo nebeįmanoma per savaitę pririnkti tiek mažai šiukšlių. Pasauliniu tapusio judėjimo „Zero Waste“ (ang. „jokių šiukšlių“) iniciatorė Bea Johnson, knygos „Namai be atliekų“ autorė, sako, kad tikrai galima gyventi švariau ir paprasčiau. Ar galite patikėti – jos 4 asmenų šeima per metus surenka tik 1 litrą šiukšlių!
Kai pirmą kartą išgirdau apie šią prancūzų kilmės amerikietę, ji ir jos idėjos man pasirodė labai fanatiškos, tad iškart, net nepasigilinusi, nusprendžiau, kad tai ne man. Atrodė, kad esu pakankamai sąmoninga ir atsakinga vartotoja, kiek įmanoma, renkuosi ekologišką produkciją, palaikau sąžiningą prekybą, rūšiuoju šiukšles, su draugais dalinamės ir keičiamės išaugtais vaikų rūbais ir daiktais, knygomis.
Ir štai leidykla „Dvi Tylos“ pakvietė į konferenciją „Namai be atliekų“, kurią visai neseniai organizavo drauge su „Miesto laboratorija“. Keliavau vedina smalsumo ir galimybės pakalbinti pačią Bea Johnson.
Prieš konferenciją pasiskaičiau jos tinklaraštį ir keletą straipsnių skirtingomis kalbomis. Visur buvo pateikiama daugmaž ta pati informacija: 2006 metais Bea su vyru ir dviem vaikais nusprendė kraustytis į naują vietą. Kol ieškojo tinkamo namo, laikinai metus gyveno nedideliame bute, tad galėjo pasiimti tik labai nedaug daiktų. Gyvendami tame mažame bute jie suprato, kad puikiai išsiverčia su mažesniu kiekiu daiktų ir kad taip gyventi net paprasčiau.
Svarstant apie daiktų namuose mažinimą, šeima pradėjo kalbėtis ir apie šiukšles bei jų kiekį, poveikį aplinkai, plastiko žalą. Į naujus namus sutuoktiniai su vaikais atsivežė tik būtiniausius daiktus ir tikslą – gyventi be šiukšlių. Bea sako, kad tuo metu nebuvo su kuo pasikonsultuoti, kaip tai daryti, tad viskas vyko bandymų būdu. Buvo ir juokingų nutikimų, ir visiškai nepavykusių idėjų. Aplinkiniai nelabai suprato jų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, tad Bea pradėjo rašyti tinklaraštį, o vėliau visą patirtį sudėjo į knygą „Namai be šiukšlių“ (ją leidykla „Dvi Tylos“ netrukus išleis ir lietuvių kalba). Bea Johnson tapo judėjimo „Zero waste“ pradininke, dabar keliauja po pasaulį ir kviečia žmones permąstyti savo vartojimo įpročius.
Giliau susipažinus su „Zero Waste“ idėjomis, jos nebeatrodė tokios fantastinės ir nepritaikomos kasdienybėje. Tad į konferenciją galiausiai ėjau jau ne tik iš smalsumo, bet norėdama atrasti, kaip pati galiu sumažinti savo sukaupiamų šiukšlių kiekį.
Konferencijoje kalbėjo daug įkvepiančių Lietuvos ir užsienio pranešėjų, bet šįkart pristatau tik B.Johnson, kurią po pranešimo dar buvo proga pakalbinti asmeniškai.
Nors JAV Bea gyvena daugelį metų, ji atrodo labai prancūziškai – su berete, elegantiška ir liekna, tarsi nužengusi nuo žurnalo viršelio. Kiekviena gali taip atrodyti, sako Bea, ir tai kainuoja visai nedaug. Moteris pasakoja, kad visi jos rūbai pirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse, šeima niekuomet neperka naujų daiktų. Visa jos spinta telpa į vieną lagaminą – Bea turi tik 15 rūbų. Derindama juos tarpusavyje, ji gali susikurti 50 skirtingų įvaizdžių, kuriuos iškart pademonstruoja skaidrėje ekrane. Tiesa, jos gebėjimas skoningai rengtis nėra įgimtas. Moteris lankė mados kursus, kur atrado, kas jai labiausiai tinka ir patinka bei kaip derinti savo aprangą. Taigi tai apgalvotas ir labai suplanuotas sprendimas. Kita vertus, kai jau susikomplektuojate garderobą, nebereikia kasdien rūpintis ką rengsitės.
Atsisakius nebūtinų daiktų, visiškai nevartojant vienkartinių priemonių, perkant maisto produktus be pakuočių, šeima kas mėnesį buičiai išleidžia 40 proc. mažiau lyginant su prieš tai buvusiu gyvenimu.
Kiti šeimos nariai taip pat turi minimalų kiekį rūbų – tiek, kiek reikia vienai savaitei plius vieneri marškiniai oficialesniems renginiams bei šventėms. Keliaudami šeimos nariai kiekvienas susikrauna po vieną lagaminą, į kurį telpa visi asmeniniai daiktai. Namas lieka tuščias ir, kol šeimininkai keliauja, yra nuomojamas atvykstantiems turistams. Taip šeima gauna papildomų pajamų ir gali planuoti egzotiškesnes keliones, kurių kitu atveju negalėtų sau leisti. Bea sako, kad Atsisakius nebūtinų daiktų, visiškai nevartojant vienkartinių priemonių, perkant maisto produktus be pakuočių, šeima kas mėnesį buičiai išleidžia 40 proc. mažiau lyginant su prieš tai buvusiu gyvenimu.
Tai, kas iš pradžių buvo tik nereikalingų daiktų atsisakymas, vėliau virto sąmoningu gyvenimo būdu be šiukšlių. Bea tiki, kad kiekvienas turi pradėti nuo savęs ir net vienas lauke yra karys. Atsisakydami nereikalingų ir vienkartinių daiktų kaskart mažiname vartojimą. Tad nuo ko pradėti? Tereikia laikytis 5 taisyklių:
- Atsisakykite;
- Sumažinkite,
- Naudokite pakartotinai;
- Perdirbkite;
- Kompostuokite.
Bea sako, kad pirma taisyklė jai buvo pati sunkiausia. Atsisakykite, kai jums pasiūlo prekių mėginukus ar nemokamus daiktus, atsisakykite reklaminių skrajučių, atsisakykite dovanų, kurių jums tikrai nereikia, atsisakykite visko, ko nereikia: maisto produktų pakuočių, sporto inventoriaus, naudojamo kartą per metus. Kartais sunku dėl kultūrinių dalykų – nenorime užgauti žmogaus, kuris dovanoja, kitais kartais tai labiau techniniai dalykai – jei norite visiškai atsisakyti supakuoto maisto, pirmiausia turite susirasti, kur parduodami sveriami maisto produktai ir pasirūpinti indais, kuriuose viską parsinešite. Nepamirškite, jokio plastiko!
Bea naudoja stiklainius šlapiems ir biriems maisto produktams, įvairaus dydžio medžiaginius maišelius visiems kitiems. Ji pamena, kad pačioje pradžioje ją dažnai vadindavo „ponia su maišeliais“, bet vėliau aplinkiniai priprato prie jos apsipirkinėjimo būdo ir netgi pradėjo patys neštis į parduotuvę savo pirkinių krepšius. Moteris daug keliauja ir sako kad visuomet, visose šalyse randa pirkti nesupakuoto maisto.
Žinoma, kai kurių maisto produktų neįmanoma rasti nesupakuotų. Tokiu atveju Bea šeima jų tiesiog atsisako. Jie renkasi vietinius produktus, kurių kelias iki prekystalio trumpesnis ir jiems nereikia specialaus įpakavimo.
Judėjimo šalininkai neskatina atsisakyti visko – jei esate aistringas dviratininkas, tai dviračio jums būtinai reikia. Bet jei golfą žaidžiate kartą per metus, tai golfo lazdas verčiau tiesiog išsinuomoti.
Tai taip pat labai susiję su antra taisykle – sumažinkite. Visai nebūtina turėti penkių rūšių makaronų, pakanka vienos. Kaskart pirkite vis kitokios formos, jei norisi įvairovės, bet namie vienu metu turėkite tik vieną rūšį. Tas pats galioja ir visiems kitiems maisto produktams, daržovėms, mėsai, kruopoms. Pasak amerikietės, jų šeimos mityba ir sveikata ženkliai pagerėjo pradėjus taikyti šias taisykles. Jie valgo neapdirbtą, įvairų ir šviežią maistą. Iš tų pačių produktų kaskart galima sukurti naujus patiekalus, taip maitintis tikrai nenuobodu. Šeimos racione daug daržovių, vaisių kruopų. Tiesa, jie gyvena dėkingoje klimato juostoje – saulėtojoje Kalifornijoje, tad visus metus gali džiaugtis įvairiausiais šviežiais vaisiais bei daržovėmis. Sumažinimo taisyklė labai palietė ir kitas namų kertes – garderobą, namų tekstilę, sporto inventorių, valymo priemones. Visus namus galite išvalyti su actu, soda bei muilu. Tą pačią sodą ir actą panaudosite maisto gamybai, soda puikiai tinka dantims valytis, o tas pats muilas – kūno ir plaukų priežiūrai. Judėjimo šalininkai neskatina atsisakyti visko – jei esate aistringas dviratininkas, tai dviračio jums būtinai reikia. Bet jei golfą žaidžiate kartą per metus, tai golfo lazdas verčiau tiesiog išsinuomoti.
Daiktų nuoma – puiki trečiosios taisyklės iliustracija, tačiau tuo neapsiriboja. Bea šeima niekuomet neperka naujų daiktų – jie lankosi dėvėtų rūbų parduotuvėse, o kitus reikalingus daiktus susiranda per skelbimus. Moteris tikina, kad taip galite įsigyti viską, ko reikia ir tuo pačiu gerokai sutaupyti. Automobiliai, išmanieji įrenginiai, buitinė technika atpinga vos ją panaudojus, net jei ir yra nepriekaištingos būklės.
Kita šios taisyklės pusė – vienkartiniai indai ir kiti daiktai. Vienkartines nosinaites galite keisti kiek primirštomis medžiaginėmis nosinėmis, popierinius rankšluosčius – medžiaginiais virtuviniais rankšluosčiais. Kai norite pakeliui į darbą išgerti kavos – į kavinę pasiimkite savo kelioninį puodelį, sumuštinį įsidėkite į medžiaginį maišelį arba įvyniokite į virtuvinį rankšluostį. Pradžioje galbūt tai atrodo sudėtinga, bet ilgainiui tampa įpročiu ir apie tai tiesiog nebegalvoji, sako švaraus gyvenimo entuziastė.
Kartais visgi neapsieiname be pakavimo medžiagų – pavyzdžiui, paštu galite siųsti tik supakuotą daiktą. Tokiu atveju moteris visuomet prašo siuntėjo, kad jis siunčiamą daiktą pakuotų tik į popierių arba kartoną, kuriuos vėliau galima perdirbti. Perdirbimui atiduodami svečių atnešti stikliniai vyno buteliai (patys Johnsonai vyną perka tiesiai iš vietinio vyndario daugkartinio naudojimo buteliuose), kartonas, sunešioti batai ir rūbai, sulūžę mediniai daiktai.
Visos organinės atliekos kompostuojamos, taip pat ir nukirpti plaukai, tai penktoji taisyklė. Dabar galima įsigyti netgi butams pritaikytų dailių šiltojo kompostavimo dėžių, tad tai, kad negyvenate name su kiemu negali būti pasiteisinimas.
Bea labai charizmatiška asmenybė, visus pašnekovus užkrečianti gera nuotaika ir pozityvumu. Klausantis jos viskas atrodo labai lengva. Girdėjau, kaip už manęs sėdinčios merginos šnabždėjosi, kad jos dabar jau tikrai gyvens be šiukšlių.
Man nepasirodė taip paprasta – įsivaizduokite, pavyzdžiui, trijų sloguojančių vaikų sukuriamą nosinių kalną. Taip pat visos mano vaikų mylimos užkandžių dėžutės ir gertuvės yra plastikinės. Bet pranešėja ne kartą akcentavo, kad būtina atrasti savo aukso viduriuką. Gyvenimas be šiukšlių neturi būti kančia, kaip tik atvirkščiai, toks gyvenimo būdas turi išlaisvinti. Bea sako, kad ji niekuomet neteisia ir nekritikuoja kitų, tiesiog gyvena pagal savo įsitikinimus.
Vakarėlyje ji neatsisako iš plastikinės pakuotės ištraukto sūrio, bet niekuomet nevalgo iš vienkartinės lėkštelės. Kai kurie ekstremalesni judėjimo šalininkai visiškai atsisako kelionių lėktuvu ir automobiliu dėl poveikio aplinkai, bet Bea sako, kad kito būdo aplankyti Prancūzijoje gyvenančią šeimos dalį tiesiog nėra.
Beje, Bea šeima valgo mėsą – jie bandė būti veganais ir vegetarais, bet tiesiog toks gyvenimo būdas jiems netiko. Tad nevertėtų aklai taikyti visų taisyklių ir rekomendacijų, tiesiog bandykite atrasti, kas tinkamiausia jums. Gyvenimas be šiukšlių dažnai suprantamas labai stereotipiškai – hipiai atsiskyrėliai, kalbantys kažkokia kita kalba arba būtinai tik veganai. „Viena didžiausių mano užduočių – sugriauti šiuos įsivaizdavimus, – sako Bea, – Esu laiminga, pasirinkusi tokį gyvenimo būdą, ir noriu dalintis šia laime ir savo atradimais su aplinkiniais.“
Visos šios idėjos man kelia labai prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės suprantu, kokį didelį pavojų aplinkai kelia pigus, patogus, nesuyrantis plastikas. Iš kitos pusės – prancūziško putėsių torto nepagaminsi be acetatinės plėvelės. Taip pat man kelia abejonių kai kurie kiti judėjimo „Zero Waste“ aspektai – pavyzdžiui, čia nėra vietos menui.
Pati Bea Johnson anksčiau buvo dailininkė. Dabar ji sako, kad nebejaučia poreikio saviraiškai per meną, nes jos kūrybiškumas atsiskleidžia virtuvėje ir buityje, siekiant išsiversti su kuo mažiau daiktų. Ir dar ji nenori, kad žmonės prisirištų prie jos sukurtų darbų, nes tai prieštarauja išsilaisvinimo nuo daiktų idėjai. Gaila, bet neturime laiko padiskutuoti apie tai giliau, mūsų pokalbio laikas baigiasi.
Didžiausią įspūdį man visgi padarė ne jos pranešimas, o elgesys už konferencijos salės – kavinėje ji iškart grąžina popierinę servetėlę, sakydama, kad jai ji nereikalinga. Negeria arbatos, nes kavinė gali pasiūlyti tik arbatą pakeliais. Nesijaudina, kad beveik suaugę sūnūs vėliau gali gyventi ne taip, kaip mokė ji. „Svarbiausia, kad suteikiau jiems įrankius ir parodžiau galimybes“, – sako ji. Ji nesipiktina šalia sėdinčia mergina, laikančia rankoje vienkartinę plastikinę stiklinę su gėrimu. Svarbu pradėti nuo savęs. Svarbu pradėti, mažais žingsneliais.
Tokie žmonės išties įkvepia. Gal nepakeisiu visos savo šeimos buities štai taip iškart, bet tikrai atsisveikinsime su vienkartiniais indais ir plastikiniais maišeliais. Viskas prasideda nuo pirmo mažo žingsnelio.
