– Aisti, kaip susidomėjai augaline mityba bei veganizmu, kiek laiko esi veganas?
– Veganiškai maitinuosi jau dvejus metus. O sveikesne mityba ėmiau domėtis prieš maždaug penkerius. Ėmiau ieškoti informacijos, skaityti, stebėti kaip jaučiuosi valgydamas vieną arba kitą maistą, nueidavau ir į įvairius maisto gaminimo kursus. Mažinau mėsos bei pieno gaminius, tačiau galutinis lūžis įvyko apsilankius Tony Robbinso seminare Londone. Viena iš seminaro dienų buvo skirta mitybai. Jis papasakojo apie gyvūninio maisto žalą organizmui ir pasiūlė imtis iššūkio – mėnesį maitintis veganiškai. Ši idėja man patiko, ir nors pirmąsias dienas kiek susvyravau, eksperimentą tęsiau, o numatytam laikui praėjus prie senų įpročių niekuomet nebegrįžau. Aš visuomet mylėjau gamtą ir gyvūnus ir manau, kad XXI amžiuje galima puikiai gyventi ir jų nežudant.
– Ar buvo lengva pakeisti įpročius? Kokių produktų atsisakyti buvo sunkiausia?
– Nebuvo sunku. Nesu žmogus, kuris prisiriša prie tokių dalykų kaip maistas. Nenoriu būti įpročio vergas. Pačioje pradžioje reikėjo papildomų pastangų, susirasti informacijos, receptų, tačiau netrukus „įsivažiavau“ ir iš tiesų dabar valgau netgi įvairesnį ir skanesnį maistą, nei iki tol.
– Kas tapus veganu pasikeitė gyvenime?
Man tapo svarbūs tokie dalykai, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau. Tokie, kaip gyvūnų teisės, žmonių sveikata ar gamtosauga.
Pasikeitė šaldytuvo turinys (juokiasi). Pasikeitė mintys. Turiu galvoje tai, kad tapo svarbūs tokie dalykai, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau. Tokie, kaip gyvūnų teisės, žmonių sveikata ar gamtosauga. Visa kita liko taip pat.
– Koks tavo dienos racionas? Ką valgai pusryčiams, pietums, vakarienei, užkandžiams?
– Stengiuosi maitintis sveikiau, tačiau sveikatingumo fanatikas nesu. Kartais suvalgau ir ne itin sveikų dalykų. Tai nutinka dar ir dėl to, kad kartais užsukus į restoraną galiu užsisakyti tik gruzdintų bulvyčių, nes tai viskas, ką jie turi pasiūlyti veganams. Rytais dažniausiai valgau įvairias košes su daržovėmis. Tai būna grikiai, ryžiai, bolivinė balanda, įvairūs lęšiai, soros, avižos. Kartais pasidarau vaisių kokteilį, kartais – sumuštinių su avokadu ar išsikepu blynų. Pietums gaminu įvairius troškinius iš pupelių, avinžirnių, įvairių daržovių. Jei norisi riebesnio maisto – išsikepu picą ar pasigaminu „burgerį“. Vakare valgau salotų, sriubų, keptų daržovių. Užkandžiauju šviežiais ir džiovintais vaisiais, riešutais, sėklomis, geriu daug vandens.
– Ar mėgsti gaminti? Kokie tavo firminiai patiekalai?
– Iš esmės gaminti mėgstu, nes mėgstu skaniai valgyti. Tik ne visuomet eksperimentuoju, dažniausiai gaminu pagal jau išbandytus receptus, mat esu užsiėmęs ir viskam neužtenka laiko. Labiausiai mėgstu meksikietiškus patiekalus. Juos valgiau ir būdamas visavalgiu, ir dabar – juos itin nesunku veganizuoti, be to juos pagaminti neatima daug laiko ir jie iš tiesų dieviškai skanūs. Be to mane visuomet traukė Lotynų Amerikos kultūra!
– Kaip į pokyčius reagavo artimieji, draugai? O galbūt kas nors iš jų pasisėmė įkvėpimo iš tavęs?
– Visiems buvo labai įdomu, daug klausinėjo, kaip kokiais 90-aisiais, kai į Lietuvą pradėjo važiuoti pirmieji „amerikonai“. Dramų nebuvo, nes visi mano aplinkos žmonės žino, kad turiu tvirtą nuomonę ir nesu vėjo blaškomas. Jeigu užsispiriu ką nors daryti – ir darau. Įkvėpimo iš manęs semiasi mano žmona – ji nebevalgo mėsos, o kitų gyvūninės kilmės produktų kiekį mažina. Daugiau žmonių aplink mane kol kas nepradėjo maitintis veganiškai, bet vis išgirstu tai vieną, tai kitą sakant, kad norėtų.
– Ar lengva būti veganu šalyje, kur klimatas – gana šaltas? Kokių patarimų galėtum duoti žmonėms, norintiems išbandyti šį mitybos būdą?
– Klimatas neturi tam jokios reikšmės, juk gyvename pažangiais laikais, kai namie turime šildymą, važinėjamės mašinomis, valgome iš svetur atgabentą maistą. Naujos technologijos visiškai išsprendžia šias problemas. Žinoma, ne viskas dar pasiekė Lietuvą, bet ir tai laikina. Gyvename ne Sibire, tad nereikia skųstis. Labai domiuosi technologijomis, ir tai, kas iki šiol jau yra išrasta, yra tiesiog neįtikėtina. Patarimas būtų vienas – imti ir pabandyti. Atgal grįžti bus visada galima. Man patinka šis posakis – „Kas prasta, yra lengvai prieinama“. Skatinu žmones išbandyti ką nors naujo – nes tuo gyvenimas ir įdomus, kad galima atrasti naujų ypatingų dalykų.
– Esi žymiausias Lietuvoje barmenas, tačiau pats nevartoji alkoholio. Kas labiausiai paskatino jo atsisakyti?
– Alkoholio nevartoju jau beveik metus, tiesa, po kelis lašus paragauju, nes kitaip negalėčiau dirbti savo darbo. Įtakos atsisakyti turėjo du dalykai – pirma, mano noras eksperimentuoti, antra – praktiniai dalykai – turiu labai daug ateities planų, tad noriu išlaikyti fokusą, kad galėčiau pasiekti maksimalių rezultatų.
– Įkūrei veganišką verslą – mėsos pakaitalus gaminsiančią bendrovę. Kada sulauksime pirmųjų produktų?
Esu tikras, kad ateityje visa žmonija taps veganais.
– Šiuo metu jau testuojami pirmieji gaminiai, gamybą paleisti planuojame vasaros pradžioje, o pirmuosius produktus viešai pristatyti „Vegfest LT“ vasaros festivalyje, kuris vyks Vilniuje birželio 9-ąją. Noriu sukurti didžiausią Lietuvoje maisto kūrimo ir gamybos įmonę, gaminsiančią augalinius produktus, tačiau eksportuosime ir į užsienį. Matau, kaip sparčiai auga augalinio maisto paklausa, ir apskritai gero kokybiško maisto, nes didelė dalis esančio prekybos centruose yra tiesiog šlamštas. Esu tikras, kad ateityje visa žmonija taps veganais.
– Kuo būsimi produktai bus išskirtiniai?
– Žiūrint su kuo lyginsime. Vien tai, kad jie bus augaliniai, šiuo metu jau yra išskirtinumas. Kaip minėjau, noriu užsiimti maisto kūrimu, tai reiškia, kad kursime ne tik naujus įdomius skonius, bet ir maistine verte gerus produktus. Apskritai, šiuo metu svarbiausias klausimas yra ne produktų išskirtinumas, o rinkos užpildymas.
– Kaip atsirado pavadinimas „Bad Hunter Foods“ („Blogo medžiotojo maistas“) ir ką jis reiškia?
– Su verslo partnere svarstėme įvairius pavadinimus, norėjosi įdomaus, tvirto ir kartu turinčio potekstę. Buvome prigalvoję ilgiausią sąrašą, bet abiems labiausiai lipo šis. Yra toks juokelis apie veganus, kad jie yra blogi medžiotojai. Tik mūsų blogas medžiotojas yra ne nevykėlis, o absoliutus „kietekas“.
