– Maždaug prieš 10 metų sugalvojai palikti Lietuvą ir laimės ieškoti svetur. Kas lėmė tokį tavo sprendimą, kaip reagavo tėvai, giminės, draugai?
– Dievinu keliones, o ilgiau gyvenusi esu jau keturiose užsienio šalyse – Danijoje, Ispanijoje, Turkijoje, o dabar jau keletą metų – Jungtinėje Karalystėje. Kadangi negaliu pakęsti šalčio, šiuo metu galvoju apie dar šiltesnius kraštus – galbūt Braziliją arba Tailandą. Man įdomu keliauti, susipažinti su kitomis kultūromis, žmonėmis, pasisemti naujų idėjų. Dirbu kūrybinį darbą, todėl stimulas iš išorės būtinas. Tėvai palaiko tokį gyvenimo būdą, mama ir pati yra aktyvi keliautoja.
– Ar buvo etapas, kai viskas atrodė blogai, norėjosi viską mesti ir grįžti į Lietuvą, pas artimuosius?
– Keliauti jau esu įpratusi, lengvai prisitaikau prie esamų sąlygų, patinka gyventi paprastai ir daug patogumų nereikia. Atvirkščiai, grįžus į Lietuvą dažnai apima liūdesys – šalis nuskurdinta, žmonės nevieningi, pavydūs.
– Studijavai mediciną, vėliau įstojai į lietuvių filologiją, pradėjai dirbti žurnaliste. Kodėl nusprendei taip drastiškai pakeisti studijų kryptį?
– Antrame kurse supratau, kad „žiauriai“ bijau kraujo – per laboratorinius darbus ėmiau alpti ir nutariau, kad medicina – ne man. Sveikatos temos vis dar domino, bet ir labai traukė rašyti – abi šias sritis pavyko sujungti – įsidarbinau sveikatos žurnaliste viename dienraštyje ir pradėjau studijuoti lietuvių kalbą. Vėliau, jau užsienyje, studijavau komunikacijos mokslus.
– Esi aplankiusi daug pasaulio šalių, kuri tau buvo įsimintiniausia, kur norėtum sugrįžti dar ne vieną kartą? Kur planuoji keliauti toliau?
– Esu aklai įsimylėjusi Turkiją – važiuoju ten mažiausiai keturis kartus per metus. Taip pat patinka Brazilija, Tailandas, JAV, iš artimesnių šalių – Vokietija, ypač – Berlynas. Vasarą intensyviai dirbsiu, mat be „Vegfest LT“ vasaros festivalio birželį, rugsėjį organizuoju nedidelį veganų renginį Kaune, o gruodį – jau tradicija tampančią Kalėdų mugę Vilniuje, taigi niekur toli važiuoti neplanuoju, tačiau neilgoms kelionėms traukia Latvijos ir Estijos pajūrys – turiu draugų, kuriuos visuomet malonu aplankyti, Ventspilyje ir Pernu.
– Vieni sako, kad negalėtų pradėti dienos be puodelio kavos, kiti be 5 minučių miego nuskambėjus žadintuvui. Be ko negalėtum pradėti dienos tu?
– Keliuosi labai anksti ir be žadintuvo. Ypatingų ryto ritualų neturiu, tačiau kokteilis iš daigintų grikių, gerai sunokusio banano ir dilgėlių lapų (Jungtinėje Karalystėje klimatas itin švelnus, tad jų galima prisiskinti bet kuriuo metų laiku) jau tapo tradicija. Vietoje vandens dažniausiai pilu iš kviečių fermentuotą redžiuvelako gėrimą, kurį išmokau gaminti visai neseniai.
– Ko pasiilgsti labiausiai būdama toli nuo Lietuvos?
– Pasiilgstu tik savo artimųjų – daugiau ši šalis niekuo neypatinga.
– Jau kelerius metus nevartoji alkoholio, mėsos, žuvies ir kitų gyvūninės kilmės produktų. Nuo ko visa tai prasidėjo?
Vartoti alkoholį tiesiog atsibodo – pasaulyje tiek daug įdomių užsiėmimų, kodėl turėčiau užsiimti kažkuo tokiu nuobodžiu?
– Vartoti alkoholį tiesiog nusibodo – pasaulyje tiek daug įdomių užsiėmimų, kodėl turėčiau užsiimti kažkuo tokiu nuobodžiu? Gyvūninės kilmės produktai ėmė nykti susidomėjus sveika gyvensena, o galutinai jų atsisakiau gyvendama Turkijoje – tuo metu dalinausi butą su vegane, kuri paprašė, kad namuose jų nebūtų. Pakeisti mitybą Turkijoje buvo labai paprasta – čia ištisus metus gausu šviežių vaisių ir daržovių ir viskas labai pigu.
– Kaip gyvenai iki „naujo gyvenimo“ etapo pradžios? Kaip pasikeitė tavo gyvenimas, ne mitybos prasme?
– Drastiškų permainų nebuvo, mat link jų ėjau palaipsniui. Pakeitus mitybą atsirado daugiau energijos, miegas tapo ramesnis, išnyko peršalimai. Gyvenime atsirado dar daugiau įdomios veiklos bei puikių žmonių.
– Ko sunkiausia buvo atsisakyti: mėsos, žuvies, o gal sūrio? Ir visgi, tenka apsilankyti svečiuose, o ką daryti kai prasideda šašlykų kepimo sezonas?
– Sunkiausia buvo atsisakyti cukraus! Ne be reikalo laikoma, kad priklausomybė nuo cukraus yra tokia pat stipri kaip ir nuo kokaino. Šiuo metu cukrų vartoju tik retkarčiais, lankydamasi svečiuose, tačiau namuose jo nėra nė kruopelės. Draugai žino, kaip maitinuosi, todėl pasirūpina, kad besisvečiuojant ir man būtų ko valgyti, be to, mėgstu nusinešti ir savo gamintų patiekalų, o griliui puikiai tinka įvairios daržovės, grybai, seitano, sojos kepsneliai.
– Turbūt nemažai laiko praleidi virtuvėje. Ką labiausiai mėgsti gaminti?
– Mėgstu suktis virtuvėje, tačiau dažniausiai gaminu paprastus patiekalus iš nedaug ingredientų – įvairius troškinius, sriubas, orkaitėje gamintus patiekalus. Tik šventėms gaminu ką nors įmantresnio. Šiuo momentu esu susižavėjusi anglų virtuve – savaitgaliais eksperimentuoju gamindama veganiškas tradicinių patiekalų versijas, pavyzdžiui, prieš kelias dienas pagaminau itin skanų „Piemenėlių“ pyragą.
– Galima išgirsti įvairių nuomonių apie veganišką mitybą. Vieni sako, kad tokia mityba nėra pilnavertė, žmogus negauna reikiamų medžiagų, kiti mano, jog būtent ji padės išspręsti pasaulio bado problemą. Koks tavo požiūris ir ar veganizmas tinka kiekvienam žmogui? Papasakok koks tavo dienos maisto racionas? Ką valgai, kad gautum visas reikalingas medžiagas?
– Šiuolaikinė medicina veganišką mitybą pripažįsta ne tik kaip pilnavertę, bet ir kaip padedančią apsisaugoti nuo tokių ligų, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, abiejų tipų diabetas, osteoporozė, artritas, alergijos, depresija ir daugelio kitų. Netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad augalinė mityba yra tinkama įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant kūdikius, vaikus, nėščiąsias, senyvo amžiaus žmones ar sportininkus, o mėsos gaminius priskyrė prie pirmosios kategorijos kancerogenų – tai pačiai kategorijai priklauso ir asbestas, tabako gaminiai, radioaktyviosios medžiagos.
Laikausi vadinamosios eiliškosios mitybos principų – iš pradžių atsigeriu, tuomet valgau: iš pradžių termiškai neapdoroto, vėliau – virto ar kepto maisto.
Pati valgau tris kartus per dieną ir tarpuose neužkandžiauju. Laikausi vadinamosios eiliškosios mitybos principų – iš pradžių atsigeriu, tuomet valgau: iš pradžių termiškai neapdoroto, vėliau – virto ar kepto maisto. Stengiuosi valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, vengiu cukraus, visiškai nevartoju maisto su cheminiais priedais. Mėgstu bulves, pupeles, avinžirnius, įvairias kruopas. Daržovė, be kurios negaliu išsiversti nė dienos – cukinija. Kad gautum reikiamų medžiagų, svarbu valgyti įvairų maistą, ir kuo daugiau termiškai neapdorotų produktų.
– Tavo organizuoti „Vegfest LT“ renginiai sulaukė didelio susidomėjimo. Birželį planuoji jau trečiąjį renginį – „Vegfest LT“ vasaros festivalį. Kaip kilo idėja Lietuvoje organizuoti veganiškas muges bei festivalius ir kuo ypatingas artėjantis renginys?
– Idėją organizuoti „Vegfest LT“ atsivežiau iš užsienio. Vakaruose tokie renginiai organizuojami jau daugiau nei trisdešimt metų ir sutraukia tūkstančius žmonių. Ypač didelį įspūdį padarė Londone organizuojamas „Vegfest UK“. Į jį suplūsta didžiausios minios, o norint pakliūti į vidų reikia bent valandą stovėti eilėje. Be to, nuo pernai organizuojama ir vien verslo kontaktams užmegzti skirta „Vegfest UK Trade“ paroda.
Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius keletą metų veganų skaičius išaugo daugiau nei dešimtį kartų ir viršija pusę milijono. Panašus skaičius ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o Izraelyje, kur veganų gyventojų skaičiui – daugiausia pasaulyje, jau siekia milijoną. Panašios tendencijos aiškiai matomos ir Lietuvoje. Tikslus veganų skaičius nėra žinomas, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia beveik 18 000 narių – tai didžiausia šalies veganų platforma internete.
Pajutau, kad Lietuvoje veganų bendruomenė jau gana didelė, ir veganų festivaliui jau atėjo laikas. Šių renginių sėkme net neabejojau, tačiau realybė pranoko bet kokius lūkesčius – tokio antplūdžio, koks buvo, nesitikėjo niekas. Tai įkvėpė tolesniems renginiams – birželį vyks pirmasis „Vegfest LT“ atvirame ore, o kauniečių įkalbėta rudenį ryžausi organizuoti ir nedidelį renginį jiems.
Vasaros festivalis apims veganiškų produktų mugę, kurioje šįkart dalyvaus kaip niekad daug gamintojų iš užsienio, taip pat vyks paskaitos, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros. Įvairūs užsiėmimai vyks ne tik renginio dieną, bet visą savaitę, o veganiškos bei veganams draugiškos maitinimo įstaigos siūlys įvairių nuolaidų.
