Kas tai yra? Galvijų išgeriamas vanduo sudaro tik nedidelę dalį jautienos vandens pėdsako, pagrindinė dalis sunaudojamo vandens tenka pašarui. Vandens pėdsakas lengviausiai ir akivaizdžiausiai mažėja mažinant vartojamos mėsos kiekį.
Žmones, kurie renkasi alternatyvius mitybos būdus, motyvuoja skirtingos priežastys – vieni tai daro dėl sveikatos sumetimų, kiti siekia gyventi darnoje su gamta, dar kiti – dėl etinių sumetimų.
Specialistai spėja, kad mūsų šalyje mėsos nevalgo 1–2 procentai gyventojų
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje skaičiuojama, kad vegetarais save vadina apie 7–11 proc. (šaltinis: wikipedia) gyventojų. Lietuvoje statistiniai duomenys apie vegetarus nėra renkami. Specialistai spėja, kad mūsų šalyje mėsos nevalgo 1–2 proc. gyventojų.
Vegetarizmo privalumai:
- vegetarų kraujospūdis, cholesterolio kiekis paprastai yra gerokai mažesnis nei valgančiųjų mėsą;
- vegetarai atsikrato daugelio virškinimo problemų, normalizuojasi jų žarnyno veikla. Tam pasitarnauja ląsteliena, mat ji iš organizmo pašalina daugumą kenksmingų medžiagų;
- vegetarizmas be kokių nors papildomų preparatų vartojimo ir nuolatinio fizinio krūvio padeda palaipsniui mažinti svorį;
- kasdien suvalgydamas daug augalinės kilmės maisto, žmogus jaučiasi aktyvesnis ir energingesnis. Toks organizmas yra atsparesnis įvairiems susirgimams;
- vegetarai gali pasigirti ilgesne gyvenimo trukme. Tačiau šį veiksnį dažnai lemia ir tai, kad vegetarai paprastai neturi žalingų įpročių.
Vegetarų tipai
Vegetarizmas skirstomas į griežtą (visišką) ir pusiau griežtą (dalinį). Griežtas vegetarizmas – atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų, pusiau griežtas – nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.
Veganai – griežti vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Laktovegetarai – valgo pieną ir jo produktus.
Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Žaliojo maisto vegetarai – žaliavalgiai (raw food).
Vegetarizmas
Vegetaras (lot. vegetarius – augalinis) – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. Vegetaras paprastai laikomas fiziškai ir dvasiškai stipriu žmogumi, neagresyviu, mylinčiu žmones bei gyvūnus, atspariu ligoms ir ilgai gyvenančiu. Vegetarais buvo Leonardas da Vinci, Isaacas Newtonas, Volteras, Jean-Jacques Rousseau, Albertas Einsteinas.
Veganai
Veganizmas – tai vegetarizmo rūšis, kai žmogus visiškai atsisako vartoti bet kokius gyvūninės kilmės produktus. Beveik visi receptai, kurie tradiciškai yra su gyvūninės kilmės produktais, gali būti pritaikyti veganams pakeičiant gyvūnines sudėtines dalis augaliniais analogais. Pavyzdžiui, vietoj karvės pieno gali būti naudojamas riešutų, grūdų, ryžių arba sojų pienas, kiaušiniai gali būti pakeisti obuolių padažu. Mėsą veganai keičia produktais, pagamintais iš sojos, daržovių, grūdų, lęšių, ir kt. Saskoniu, tokie produktai yra labai panašūs į mėsos produktus.
Žaliavalgystė
Gyvas maistas (angl. raw food, dar vadinamas žaliu maistu) – tai termiškai neapdorotas maistas, kuris ruošiamas ne aukštesnėje nei 42 °C temperatūroje. Produktai vartojami tik natūraliu pavidalu – nei verdami, nei kepami. Žaliavalgiai nevartoja nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ar kiaušinių. Jie renkasi vaisius, daržoves, sėklas, grūdus ir žalumynus, iš kurių džiovinant, daiginant, spaudžiant, rauginant, mirkant ir malant pagaminama neįtikėtinai skanių patiekalų.
Ką galime daryti kitaip?
Vegetarais tampama dėl dorovinių paskatų, siekiant išsaugoti natūralią gamtą, miškus, sveikatos sumetimais ar siekiant atkreipti dėmesį į bado problemas žemėje. Nesiūlome per vieną dieną visiškai atsisakyti mėsos ir drastiškai keisti savo mitybos įpročius, tačiau į savo racioną įtraukus daugiau daržovių, pasijusime ir sveikesni ir laimingesni.
Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei, bet poveikis gamtai bus milžiniškas.