Viena ryškiausių Vilniaus istorijos dalių – maisto kultūra, per kurią atsiskleidžia šimtmečius menantis sostinės veidas. Projektas „Skaniausios Vilniaus istorijos“, subūręs žymius miesto istorikus ir padėjęs atkurti įvairius sostinės epochose išpopuliarėjusių valgių receptus, jau paskatino prie projekto prisijungti daugiau nei 10 skirtingų restoranų. Diskusijų ciklu ir degustacijomis siekiama dar plačiau skleisti žinią apie Vilniaus gastronomijos lobynus bei atrasti miesto kulinarinę istoriją iš naujo.
-
Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodai“: litvakų „foršmakas“
-
Lietuvos žydų virtuvė: įdarytas karpis, kugelis ir madingieji beigeliai. Autentiškos „challah“ receptas
-
Vilniuje vėl pakvipo autentiškais kepiniais – atidaryta atnaujinta žydiško maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“
-
Vilnius pristato skaniausias miesto istorijas: su ekspertais atkūrė istorinius receptus
„700-ąjį Vilniaus gimtadienį, kurį minėsime 2023 m., pradėjome švęsti jau šiemet ir pasiūlėme gyventojams įvairių iniciatyvų mieste – šis diskusijų ciklas bei patiekalų degustacijos yra gimtadienio šventės tąsa. Taip siekiame istoriją pritraukti prie žmonių, kad ji atgytų ne knygose ar paveikslėliuose, bet vilniečių lėkštėse ir vaizdinguose pasakojimuose. Norime, kad artėjantis gimtadienis būtų ne formalus sukakties minėjimas, bet tikra, arti gyventojų esanti šventė“, – pranešime žiniasklaidai cituojama oficialios Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Turtingą kulinarinį paveldą turinti sostinė
Užuot ieškoję to, kas išskirtinai tik lietuviška, verčiau didžiuokimės, pažinkime ir įvertinkime tai, ką turime – daugialypį, įvairiaspalvį, persmelktą skirtingų tautų ir kultūrų maisto paveldą.
Pasak visuomenininkės, gastronominių patirčių renginius vedančios istorikės Lukos Sinevičienės, Vilnius visada buvo ir tebėra pats svarbiausias Lietuvos miestas. „Čia nuolatos vyko permainos, maišėsi kultūros, pynėsi skirtingos tradicijos. Čia, visų pirma, atkeliaudavo naujausios visa ko tendencijos ir mados – ne išimtis ir maistas. Manau, jog užuot ieškoję to, kas išskirtinai tik lietuviška, verčiau didžiuokimės, pažinkime ir įvertinkime tai, ką turime – daugialypį, įvairiaspalvį, persmelktą skirtingų tautų ir kultūrų maisto paveldą, kuris išskiria Vilniaus istorinę virtuvę iš visos Lietuvos istorinės virtuvės paveldo. Apie tai kalbėjome šiandien ir toliau, su skirtingais pašnekovais, diskutuosime istorinės Vilniaus virtuvės degustacijų metu“, – teigia L.Sinevičienė.
Anot renginio moderatorės, tik pradėjusi tyrinėti skirtingų Lietuvoje gyvenusių ir vis dar gyvenančių tautinių bendruomenių istoriją, ji suprato, jog nuo mažens savo šeimoje ragavo visai ne lietuviškus, bet atkeliavusius iš žydiškos kultūros patiekalus.
„Kadangi buvau prie jų pripratusi, negalėjau pagalvoti, kad tai nėra lietuviška. Tik tada, kai teko pabendrauti su žydų bendruomene ir papasakoti jiems apie savo šeimoje įprastus valgius, supratau, kad mano namuose buvo gaminami tradiciniai žydiški patiekalai, kurių net pavadinimų nežinojau. Kalbu apie žydiškus cepelinus su vištienos taukais ir morkomis, rūgštynių sriubą, balinamą kiaušinio tryniu, imbierinius saldumynus. Keista yra tai, kad mano giminė visiškai nesusijusi su žydais. Peršasi vienintelė išvada – labai daug vieni apie kitus nežinome, nepažįstame to, ką sutinkame, matome, o gal ir ragaujame kiekvieną dieną“, – pasakoja L.Sinevičienė.
Ragavo legendinio „foršmako“
Silkė lietuvių mityboje yra svarbus maisto produktas, naudojamas įvairiuose patiekaluose. Vienas labiausiai paplitusių patiekalų – „foršmakas“, kurį galima priskirti Lietuvos žydų virtuvei. Būtent šį patiekalą pirmojo renginio metu buvo kviečiami paragauti ir vilniečiai.
Restorano „Mano Guru“ šefas džiaugėsi galėdamas atkurti Vilniaus gastronomijai svarbų patiekalą. „Galimybė pavaišinti vilniečius išskirtiniais istoriniais patiekalais pasitaiko labai retai, dėl to ją ypač vertiname. Didelė paskata mums yra ir profesinis smalsumas, noras patiems prisiliesti prie istorijos bei pabandyti perkelti senąją kulinariją į šių laikų virtuvę. Ne vieną atkurtą tradicinį patiekalą lankytojai galės rasti ir mūsų restorano dienos pietų meniu“, – sako Andrius Veruitis.
Nemokamai paragauti „foršmako“ ir pasiklausyti pirmosios diskusijos apie Vilniaus gastronomiją vilniečiai bei miesto svečiai susirinko prie Valdovų rūmų. Renginio metu istorikė Luka Sinevičienė kalbino istorikę, tinklaraštininkę, kulinarę Nidą Degutienę, kuri susirinkusiems atskleidė ne vieną įdomią vilnietiškos virtuvės legendą.
Renginių ciklas su skirtingais diskusijų dalyviais bei nemokamomis istorinių patiekalų degustacijomis parke prie Valdovų rūmų vyks ir rugpjūčio 19, 26 bei rugsėjo 2 dienomis.
Ateinantį ketvirtadienį diskusiją moderuosianti istorikė Luka Sinevičienė kalbins istorikę Sonatą Šulcę. Kituose renginiuose dalyvaus ir geriausias Baltijos šalyse somelje Arminas Darasevičius, virtuvės šefas Deividas Praspaliauskas ir vienas iš projekto „Skaniausios Vilniaus istorijos“ receptus atkūrusių istorikų Rimvydas Laužikas.
