Viskas apie duoną: maisto žinovė sako – šis kasdienis produktas vis dar gali nustebinti

Daugybės mitų, legendų bei tradicijų lydima duona lietuviams visada buvo ne tik kasdien vartojamas, bet ir šventas produktas, apie kurį daugelis žino nemažai. Tačiau maisto žinovė ir prekės ženklo „Assorti“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė pastebi – jo sudėtis, skoninės savybės bei gamybos technologijos vis dar kupinos paslapčių. Kuo duona gali nustebinti, kokie kokybės kriterijai šiam produktui yra patys aktualiausi ir kaip toks kasdienis gaminys gali tapti išties gurmanišku užkandžiu? Apie visa tai ir dar daugiau pasakoja G.Azguridienė.
ASSORTI duona ir kepiniai
ASSORTI duona ir kepiniai / „Assorti“ nuotr.

Prastos savijautos priežastys – netikėtos

Tradiciškai duona, sako G.Azguridienė, yra kasdienos produktas, be kurio daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tačiau, priduria ji, nemažai žmonių šiandien nori išvengti angliavandenių ir valgyti kuo sveikiau. O tai, anot maisto žinovės, skatina atidžiau domėtis duonos sudėtimi bei visomis šio produkto savybėmis.

„Šiuo metu vartotojai yra labai reiklūs. Žmonėms rūpi kuo daugiau sužinoti apie vartojamų produktų kokybę, maistingumą, ir duona nėra išimtis. O būdama labai įvairi, ji gali įtikti kone visiems skoniams. Svarbu tik pasidomėti duonos kokybe, kurią nulemia trys pagrindiniai aspektai. Tai grūdai, naudojami gamybai, kas be jų dar patenka į sudėtį ir kaip išgaunamas produkto purumas“, – teigia pašnekovė.

Maistine prasme, tęsia G.Azguridienė, vertingiausia duona yra ta, kurioje gausu maistinių skaidulų. Tai, anot jos, reiškia, kad produktas, greičiausiai, išsaugos B grupės vitaminus.

Duona taip pat maistinga gausiai turėdama baltymų, mažai cukrų ir būdama be nereikalingų priedų. Tačiau, pažymi maisto žinovė, labai svarbi yra ir šio produkto gaminimo technologija, kurios nesimato iš etiketės.

„Assorti“ nuotr./Trijų grūdų duona SOURDOUGH, MINDAUGO KEPYKLA
„Assorti“ nuotr./Trijų grūdų duona SOURDOUGH, MINDAUGO KEPYKLA

„Pelnytai vis daugiau populiarumo sulaukia duona su raugu, dar vadinama „Sourdough“. Kita tradicinė šio produkto gaminimo technologija yra mielės. Čia svarbu, kad tešlai būtų skirta laiko pakilti. Kadangi procesas užtrunka, pramoninė duona kildinama pagreitintai. Tam naudojami purikliai, kiti priedai ir produktas pagaminamas pigiau. Tačiau tešlos kėlimo būdas – labai svarbus. Nuo jo priklauso, kokios skirtingos medžiagos sudaromos, kaip visa tai veikia mūsų žarnyną. Todėl vienos duonos pavalgę jaučiamės sotūs ir žvalūs, kitos – išsipūtę lyg balionai. Dažnas galvoja, kad čia dėl kviečių ar kitų javų netoleravimo. Visgi šie procesai, dažniausiai, yra nulemti prastos duonos“, – pažymi maisto žinovė.

Alternatyvos kiekvienam skoniui ir jų maistinė vertė

Tačiau ne maistinė vertė, o skoninės savybės, pasak G.Azguridienės, yra tie kriterijai, kurias remdamiesi žmonės dažniausiai renkasi savo mėgstamiausią produktą. Daug gerbėjų Lietuvoje turi tradicinė duona – viso grūdo ruginė su raugu. Todėl šį pasirinkimą maisto žinovė sveikina, nes ji ir skanus, ir sveikas.

„Assorti“ nuotr./Ruginė kaimiška duona, GUDELIŲ DUONA
„Assorti“ nuotr./Ruginė kaimiška duona, GUDELIŲ DUONA

„Tačiau tokią duoną mėgsta ne visi. Ji ir tinka ne prie visų patiekalų. Kvietinė duona gali būti visai balta – skani ir maloni, tačiau maistine prasme mažiau vertinga. Arba gali būti kvietinė, bet viso grūdo ar praturtinta sėklomis. Paruošta ji gali būti kuo įvairiausiais būdais – ir su raugu ar mielėmis, ir su greitaisiais purikliais“, – kalba pašnekovė.

Visai kita kategorija, G.Azguridienės teigimu, yra duona be glitimo. Šis produktas skirtas žmonėms, kurie pastarojo netoleruoja arba jo vengia. Tokia duona, anot maisto žinovės, kepama iš glitimo neturinčių kultūrų – ryžių, grikių, kukurūzų.

„Ryžiai ir kukurūzai, įprastai, būdavo skirti gaminti paplotėlius bei trapučius. Tačiau iš jų iškepti duoną yra visai kas kita. Tačiau šiandien, kai atsisakančiųjų glitimo pasaulyje tapo daug, šio produkto gamyba šoktelėjo į kitą kokybės ir skonio lygmenį. Dabar tokia duona yra ne duona iš bėdos, bet plati ir įvairi nauja kategorija“, – dalinasi pašnekovė.

Pasakojimą apie šio produkto kategorijas maisto žinovė užbaigia sumuštinių duona. Anot G.Azguridienės, jos ypač daug suvalgo sumuštinių mylėtojai bei skrebučių mėgėjai.

„Deja, įprastos sumuštinių duonos sudėtis, dažniausiai, būna labai prasta – balti miltai, rapsų aliejus, cukrus, maisto priedai ir purikliai. Todėl produktas maistinė vertė niekuo kitu, kaip greitaisiais angliavandeniais, pasigirti negali“, – akcentuoja ji.

„Assorti“ nuotr./Speltų ir grikių duona SOURDOUGH, YUKYBIO
„Assorti“ nuotr./Speltų ir grikių duona SOURDOUGH, YUKYBIO

Juoda lietuvišką duona – į gourmet kategoriją

Paklausta, kaip duoną valgyti ir šiuo produktu mėgautis gurmaniškai, maisto žinovė tikina – įprasti dešros ir sūrio priedai yra tik dalis ragavimo galimybių.

„Assorti“ nuotr./Buivolių pieno sūris BURRATA, CILENTO
„Assorti“ nuotr./Buivolių pieno sūris BURRATA, CILENTO

„Šviesi kvietinė duona ir visos jos rūšys tiesiog nepamainomos su mocarela ir burata. Taip pat kumpiu, lašiša bei įvairiais paštetais. Tokią duoną labai gardu valgyti ir su minkštaisiais sūriais, užtepėlėmis. Taip duona išliks neutrali ir neužgoš sūrio ar pašteto skonio. O juoda duona, nors dar ir nepatenka į gourmet kategoriją, manau, sulauks savo eilės. Tikrai yra derinių, kur ji gali nuskambėti ypatingai. Pavyzdžiui, su itin aukštos kokybės itališku sviestu, tokiu kaip „Brussino Francesko“ arba „1889“. Arba su sviestu ir džiovintais pomidorais. Todėl skonio variacijų yra daug daugiau nei dešra ar sūris ant juodos duonos. Užsitepkite miso pastos ir nustebsite. Su griežinėliu agurko galėsite mėgautis pikantišku, sočiu bei sveiku sumuštiniu“, – rekomenduoja G.Azguridienė.

„Assorti“ nuotr./Itališkas sviestas, BRUSSINO FRANCESCO
„Assorti“ nuotr./Itališkas sviestas, BRUSSINO FRANCESCO

Tuo įsitikinti ji kviečia į sostinės prekybos centruose „Ogmios miestas“ ir „Panorama“ įsikūrusius premium klasės supermarketus „Assorti“ bei šio prekės ženklo internetinę parduotuvę. Čia, G.Azguridienės teigimu, galima rasti plačią lietuviškos ruginės duonos kolekciją – nuo plikytos „Jūratės“ duonos, klasikinės „Gudelių“ iki naujoviškų delikačių „Laimės skonis“ variantų.

Sumuštinių duona taip pat gali būti sveika

Kadangi „Assorti“ siūlo daug itališkų produktų, čia kepama ir klasikinė itališka duona – bagetė su raugu ir čiabata, daugiagrūdė bagetė bei čiabata su sezamais. Anot pašnekovės, pirkėjai taip pat gali įsigyti šviežią fokačią ir šviesią daugiagrūdę be cukraus iš „Mindaugo“ kepyklos.

„Mūsų klientai jau pamilę ir itališką „Sourdough“ sumuštinių duoną „Yukybio“, kurios skonis – puikus, o maistinės savybės lenkia daugumą duonos rūšių. Ji gaminama su raugu iš įvairių grūdų ir sėklų, turi mažai cukraus, gausų kiekį maistinių skaidulų, daugiau nei įprasta baltymų. Ne mažiau svarbu, kad sandariai uždaryta ši duona gali ilgai išlikti šviežia duoninėje“, – pabrėžia ji.

Pašnekovės teigimu, daugeliui atrodo keista, kaip šviesi kvietinė duona gali būti su raugu. Tačiau pati G.Azguridienė nustebo, kad „Yukybio“ duonos gamintojas Giovani negalėjo patikėti, jog su raugu pavyko kepti ruginę duoną.

„Assorti“ nuotr./Speltų ir grikių duona SOURDOUGH, YUKYBIO
„Assorti“ nuotr./Speltų ir grikių duona SOURDOUGH, YUKYBIO

„Teko jį pakviesti į Lietuvą paragauti. Tik nežinia, ar ras laiko, nes kvietine duona su raugu stipriai susidomėję Azijos šalys, o mokančių ją iškepti tokios kokybės Europoje nedaug. Todėl mes didžiuojamės galėdami pasiūlyti tokią produkciją savo pirkėjams. Turėdami ir tradicinių gaminių, ir platų šaldytos duonos be glitimo – nuo bagečių iki kruasanų – asortimentą, esame pasiruošę nustebinti net pačius išrankiausius“, – šypsosi „Assorti“ asortimento vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis