Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Vištiena – nepakeičiamas produktas ir smegenims, ir kūnui

Maistas yra reikalingas ne tik fiziologiniams poreikiams patenkinti, numalšinti alkį, bet turėtų saugoti mūsų sveikatą bei teikti malonumą. Keičiantis maisto gaminimo kultūrai ir populiarėjant sveikai mitybai, lietuviai vis dažniau renkasi vištieną ir atsigręžia į lietuviškus produktus. Mitybos ekspertė ir virtuvės šefė straipsnyje dalinasi patarimais, kaip tinkamai paruošti vištieną, kad negadintume gerų produktų ir sau nekenktume, o stiprintume savo organizmą.
Vištienos kepsnys
Vištienos kepsnys / 123RF.com nuotr.

„Vištiena – greitai paruošiama, lengvai organizmo įsisavinama mėsa, kuri puikiai tinka dietinei mitybai, sportuojant, norint numesti svorio“, – teigia VŠĮ „Tikra Mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Anot mitybos ekspertės, palyginus su kitomis mėsos rūšimis – kiauliena ar jautiena, vištiena turi daug pranašumų. Joje net iki 40 proc. mažiau riebalų ir 10 proc. daugiau baltymų nei kiaulienoje, o amino rūgščių kiekiu vištiena net prilygsta jautienai. Nepakeičiamos amino rūgštys padeda žmogui būti sveikam ir gerai jaustis. Be to, vištienoje yra labai mažai kolageno, todėl ji yra lengvai virškinama ir labai tinka visiems, turintiems virškinimo sutrikimų.

„Vištienoje gausu žmogaus organizmui būtinų, gerai subalansuotų nepakeičiamų amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Fosforo, geležies, magnio, kalio, seleno vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. Vištienoje esantys vitaminai B6, B12 teigiamai veikia nervų sistemą, stiprina organizmą, o puodelis natūralaus vištienos sultinio pagelbsti peršalus“, – vardija mitybos specialistė.

Asmeninio archyvo nuotr./Danguolė Gasparavičienė
Asmeninio archyvo nuotr./Danguolė Gasparavičienė

Kadangi vištiena yra lengvai virškinama, neriebi, turi daug baltymų, D.Gasparavičienė šią mėsą ypač rekomenduoja vaikams, aktyviai sportuojantiems bei protinį darbą dirbantiems žmonėms ar besilaikantiems dietos. Vištieną rekomenduojama valgyti be odelės – taip sumažinamas riebalų ir cholesterolio kiekis.

Sveikos mitybos propaguotoja pabrėžia, kad kitos vištienos dalys taip pat yra vertingos, jei jos tinkamai yra paruoštos, neapskrudintos, neapdegintos, be riebių padažų, neprisūdytos.

Tačiau reiktų nepamiršti, kad vištiena yra mikrobiologiškai jautrus maisto produktas, greitai genda, todėl labai svarbu laikytis vištienos ruošimo ir laikymo taisyklių. Jei vartojama sušaldyta vištiena, ją atitirpinti reikėtų šaldytuve 0-6 C temperatūroje. Atitirpinus jokiu būdu negalima pakartotinai užšaldyti.

Norint išvengti infekcijų, patartina gerai termiškai apdoroti vištieną. Patiekalas bus saugus, kai jį ruošiant patiekalo vidaus temperatūra būna ne mažesnė kaip +75 C temperatūros ir iš vidaus bėgs balkšvos spalvos mėsos sultys.

Gaminant maistą, būtina laikytis šių taisyklių: gaminant šviežią vištieną, būtina kruopščiai nusiplauti rankas bei nuplauti visus naudotus darbo įrankius bei paviršių. Ant tos pačios neplautos lentelės negalima pjaustyti daržovių ar kitų produktų, kurie nebus termiškai apdorojami.

VšĮ „Tikra Mityba“ vadovė rekomenduoja rinktis tausojančius gamybos būdus: virimą, troškinimą ar virimą garuose, vengti riebalų, neprisūdyti, nepridėti prieskonių su sveikatai nepalankiais maisto priedais – skonio stiprikliais. Skrudinta, aliejuje kepta ar virta vištiena, apvoliota džiūvėsėliuose ar tešloje, o dar užpilta riebiu padažu – tikrai bus ne pats sveikiausias pasirinkimas. Skrudinant aliejuje aukštoje temperatūroje susidaro žalingi transriebalai, kurie yra kancerogenai, didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, atsiranda rizika vystytis aterosklerozei ir jie labai žalingi mūsų organizmui. Nereikėtų bijoti, kad gaminant be riebalų maistas išsausės. Renkantis tausojančius gamybos būdus vištienoje išsaugojamos vertingos medžiagos, mėsa išlieka itin sultinga, nesusidaro kenksmingos medžiagos.

D.Gasparavičienei visiškai pritaria ir virtuvės šefė Honorata Lyndo: žmonės dažnai daro klaidas ruošdami vištieną – per ilgai marinuoja, neturi saiko naudodami prieskonius ir per ilgai kepa.

Asmeninio archyvo nuotr./Honorata Lyndo
Asmeninio archyvo nuotr./Honorata Lyndo

„Marinuojant rekomenduoju naudoti tik prieskonines žoleles, pipirus ir česnaką. Sūdyti mėsą visada geriausia gaminimo pabaigoje, nes druska ištraukia sultis ir mėsa tampa sausa. Jeigu druską pabarstysime ant jau apskrudusios vištienos, mums jos visiškai pakaks ir sunaudosime mažiau. Marinuoti pakanka 15-30 minučių, o iškepa vištiena taip pat labai greitai – 15 minučių ir jau galite skanauti. Per ilgai kepant mėsa būna sausa“, – pataria virtuvės šefė.

Kadangi vištiena yra labai švelnaus skonio, prie jos dera labai daugelis prieskonių. Tinka netgi labai ryškūs – rozmarinas, šalavijas, labai daug eterinių aliejų turintys prieskoniai, tačiau svarbu nepadauginti, naudoti vieną kitą lapelį, kad skonis būtų paryškintas, bet neužgožtas.

Vištiena labai mėgstama įvairiose pasaulio virtuvėse – nuo meksikietiškos iki indiškos. Naudojant kokoso pieną galima gaminti indiškus ir tailandietiškus karius. Itališka virtuvė neįsivaizduojama be šalavijo, rozmarino ir baziliko. Įdomu tai, kad pagal prieskonius, būdingus vienam ar kitam regionui, galima išgauti skirtingų šalių virtuvių skonį ir charakterį.

Kalbant apie gaminimo būdus, vertingiausia yra virta vištiena. Norint virti mėsą, ją reiktų dėti į verdantį vandenį, tada karštas vanduo užrakina visas naudingas medžiagas vištienos viduje. Kad virta krūtinėlė nebūtų sausa, ją atvėsinti ir laikyti reiktų tame pačiame sultinyje. Ją panaudoti galėsite netgi kitą dieną, suplėšę juostelėmis ir sumaišę su vynuogėmis, salierų stiebais, morkomis ar kitomis mėgstamomis daržovėmis.

Norint išvirti sultinį, vištieną virtuvės šefė rekomenduoja dėti į šaltą vandenį. Vanduo ištrauks visas naudingas medžiagas iš vištienos, sultinys bus skaidrus ir turtingas naudingomis medžiagomis. Sultiniui išvirti pakanka 40-50 minučių. Virti jį reikia ant labai mažos ugnies, ne daugiau nei 95 laipsnių. Vanduo neturi kunkuliuoti, ant dugno turi vos vos matytis lengvas burbuliavimas. Jeigu sultinį virsime ant labai didelės ugnies, jis bus neskaidrus ir valgysime bevertį produktą.

Dietiškiausia vištienos dalis – krūtinėlė, anot kulinarės, tinkama ir troškinti, ir virti, ir kepti ant grotelių. Blauzdelės arba kumpeliai labai tinka kepimui orkaitėje arba troškinimui. Kumpeliai be odos ir kaulo tinka kepti kaip šašlykas.

Honorata Lyndo siūlo pasigaminti du gardžius vištienos patiekalus – troškinuką su daržovėmis ir grilyje keptą vištieną.

Troškinukas su daržovėmis tiems, kurie grįžta alkani iš darbo

123RF.com nuotr./Vištienos troškinys
123RF.com nuotr./Vištienos troškinys

Reikės vištienos ir mėgstamų daržovių – svogūnų, česnako, morkų, paprikos, cukinijų.

Vištieną ir daržoves supjaustykite plonais šiaudeliais. Įkaitintame aliejuje pirmiausia apkepkite svogūnus, tada sudėkite vištieną, paskui paprikas ir likusias daržoves. Pabaigoje galima įdėti cukiniją ir česnaką, taip pat prieskonius – pipirus, kmynus, raudonėlį, rozmariną. Galima įpilti kokosų pieno. Patiekalą pagaminsite per 20 minučių.

Grilyje kepta vištiena atostogaujantiems

123RF.com nuotr./Vištienos kepsnys
123RF.com nuotr./Vištienos kepsnys

Reikės vištienos krūtinėlės filė arba šlaunelių be odos ir kaulo, vieno laimo vaisiaus, česnako, kumyno, pipirų, rudojo cukraus arba medaus.

Ant vištienos išspauskite vieno laimo sultis, užbarstykite susmulkinto česnako, kumyną ir pipirus, sudėkite cukrų arba medų. Gerai įtrinkite ir palikite marinuotis kelioms valandoms. Kepkite grilyje 15 minučių. Šią vištieną galite patiekti su grilyje keptomis paprikomis ir tortilijomis. Tai greitas ir labai vasariškas patiekalas. Skanaus!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos