– Kas yra vyno vartotojai Lietuvoje?
– Į šį klausimą, manau, geriausiai atsakytų sociologai. Visgi iš to, ką matau darbe bei artimoje aplinkoje, sakyčiau – vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys įvairių amžiaus grupių žmonės. Man atrodo, kad palaipsniui augant bei plečiantis vyno vartotojų gretoms, jų demografija taip pat nuolatos keičiasi ir tampa spalvingesnė.
– Ar galima sakyti, kad vyno vartojimo kultūra Lietuvoje gerėja?
– Aš sakyčiau, jog taip. Apie tai galima būtų spręsti iš keleto dalykų: po truputį auga vyno entuziastų ir someljė gretos, žmonės aktyviai lankosi vyno degustacijose ir parodose, o į vyno kursus susirenka vis daugiau žmonių.
Taip pat galima pastebėti ir palaipsniui besikeičiantį restoranų, gourmet krautuvėlių bei barų vyno veidą: atsiranda vietų, kurios sutelkia didesnį dėmesį tam tikrai vyno kategorijai, pvz.: putojantiems vynams bei šampanui, Italijos ar Prancūzijos vynams; turime net restoraną, kurio vyno kortą sudaro beveik išskirtinai ekologiški, biodinaminiai bei be sulfitų daromi vynai. Auga ir siūlomų vynų įvairovė bei kokybė. Manyčiau, jog vynu prekiaujančias vietas šia linkme keistis skatina jų lankytojai, kurie vis daugiau keliaudami po pasaulį plečią savo akiratį bei supratimą apie gėrimus ir jų kultūrą.
– Koks labiau mėgstamas – baltasis ar raudonasis vynas?
– Putojantis! Šampano, proseko ar kito putojančio vyno taurė prieš vakarienę restorane, panašu, jau tampa įprastu dalyku bei jų pardavimai tolygiai kyla. Ir nors mes atsiliekame nuo brolių latvių bei estų, ši vyno kategorija tikrai rado kelią į mūsų vyno mėgėjų stalą.
Visgi, jei kalbėti rimčiau, į klausimą, ką žmonės mėgsta labiausiai – atsakymo neturiu. Viskas priklauso nuo sezono, progos, ką žmonės planuoja valgyti bei, galų gale, nuotaikos. Turėčiau nuvilti, jog net stereotipai, kad vyrai geria raudonąjį vyną, o moterys – baltąjį, putojantį ar rausvąjį, nėra teisingi. Yra daug moterų, mėgstančių sodrius raudonuosius, o tarp vyrų itin populiarūs mano jau minėti putojantys vynai.
– Kokį renkasi – brangesnį ar pigesnį?
– Kartais renkasi brangesnį, kartais pigesnį. Vėlgi, viskas labai priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau pastebiu tendenciją, kad žmonėms vis svarbiau vyno kokybė bei istorija, kurią galima papasakoti apie konkretų vyną, tad jie vis dažniau renkasi aukštesnės kategorijos, ne patį pigiausią ir yra labiau linkę eksperimentuoti, ieškoti naujų skonių.
– Kokios šalies vynas populiariausias?
– Sprendžiant iš vyno pasiūlos, Lietuvoje itin mėgstamas raudonasis Italijos bei Ispanijos vynas. Šių šalių vynas dažnai pasižymi sodriu uogų aromatu, stipriu, tačiau ne grubiu skoniu. Visgi augant supratimui apie vyną, keičiasi ir mūsų skonis, tad pastebiu, jog vis daugiau žmonių nebijo ragauti ir subtilesnių, kartais labiau kampuotų prancūziškų vynų. Populiarėja gana lengvas Pinot Noir vynuogių vynas, į kurį dar prieš gerus penkerius metus dėmesį kreipdavo tik rimtai vynu besidomintys vyno vartotojai.
Tuo tarpu baltojo vyno fronte pastaruoju metu akivaizdus favoritas – Naujosios Zelandijos Sauvignon Blanc vynas. Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, šis intensyvaus šviežiai pjautos žolės, citrusų, agrastų bei juodųjų serbentų aromato vynas randa vis daugiau gerbėjų.
– Gal yra pastebimai mėgstama vyno rūšis ar prekinis ženklas?
– Manau, kad tai labai priklauso nuo to, kur parduodamas vynas: restoranuose dominuoja vieni, prekybos centruose kiti vyno stiliai, tačiau, kaip jau minėjau, šiuo metu visur madingi burbuliukai.
– Ar lietuviai linkę derinti vyną prie maisto?
– Vyno ir maisto derinimas gal dar nėra visiškai įprastas reiškinys lietuviams, tačiau mintis, kad vyną reiktų derinti prie maisto, kuris bus valgomas, tikrai nėra svetima. Vyno mėgėjai, ypač apsiperkantys specializuotose krautuvėlėse, kuriose dirba ir vyno konsultantai, dažnai ateina žinodami, ką valgys ir nori gauti vyno rekomendacijų arba nusipirkę vyno klausia, kas derėtų su juo.
