A.Darasevičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje stebima Primitivo vynuogės banga. Ir taip yra todėl, kad mūsų šalyje labiau mėgstamas sodresnis, turintis daugiau alkoholio ir daugiau saldumo vynas. Įdomu tai, kad Primitivo yra auginama labai nedideliame Italijos regione Apulijoje ir netgi nėra pagrindinė to regiono uoga, tačiau stilistiškai artima lietuvių skoniui ir importuotojai stengiasi užpildyti šią nišą bei patenkinti vartotojų norą. Todėl parduotuvėse atsiranda ir daugiau savo stiliumi panašaus vyno – labai intensyvaus, džemiško, klampaus, pagaminto iš gerai sunokusių uogų, ilgai brandinto ąžuolo statinėse.
Toks vynas gaunamas ir iš ispaniškų Monastrel vynuogių. Labai panašus bus Zinfadel iš JAV, kur tiesiog kitaip vadinamos tos pačios Primitivo uogos.
„Daugiau tokio tiršto intensyvaus vyno iš kitų uogų galima rasti konkrečiuose regionuose. Kalifornijoje toks gali būti Syrah arba Cabernet Sauvignon – tirštas, intensyvus, daug ąžuolo turintis, iš labai gerai sunokusių uogų, nes pati Kalifornija yra šiltas regionas, tad ir vynas gaunasi saldesnis“, – regiono specifiką pabrėžia someljė.
Eksperto teigimu, gana panašus savo stilistika yra Naujajame Pasaulyje – Čilėje, Argentinoje, Australijoje, Pietų Afrikoje gaminamas vynas. Visi šie kraštai turi tobulas klimato sąlygas gaminti vynui – ten daug saulės, viskas greit noksta, daug cukraus, tad ir kvapai būna daugiau džemiški.
Tačiau, anot A.Darasevičiaus, šis stilius blėsta ir atsiranda nauja europietiško vyno banga – gaivesnio, elegantiškesnio, lengvesnio, kurį daug maloniau gerti, kada jis šiek tiek subręsta, sunoksta, sušvelnėja.
„Tiršto, saldaus, daug alkoholio turinčio vyno, kuris gana greitai apsunkina, stilius traukiasi ir kiekvienas vyndarys bando ieškoti savo charakterio konkrečiam vynui. O tas charakteris gali atsirasti tik tada, kai pažabojamas klimatas, perprantamas dirvožemis ir bandomas sukurti konkrečios toje vietoje augančios uogos charakteris, vadinamas terroir“, – vyno subtilybes atskleidžia ekspertas.
Prancūziškas žodelis terroir apima viską – dirvožemį, mikroklimatą ir žmogų, kuris augina vynuoges ir gamina tik jam vieninteliam būdingą vyną, kuris yra unikalus ir skirtingo charakterio, negu daro visi kiti.
A.Darasevičiaus pastebėjimu, galima paimti bet kuriame Čilės regione, o tai yra maždaug 1500 kilometrų nuo Šiaurės iki Pietų, pagamintą Cabernet Sauvignon ir nepajusti jokio skirtumo. Taip yra todėl, kad norėdami įsitvirtinti rinkoje, Naujojo Pasaulio gamintojai neturėjo tikslo gaminti charakteringą vyną. Jie pirmiausia norėjo pateikti pasauliui Čilės Cabernet Sauvignon arba Čilės Carmenere. Tačiau prieš 15-20 metų kai kurie vyndariai jau pradėjo ieškoti savo identiteto ir pabandyti sukurti unikalų Cabernet Sauvignon iš konkretaus regiono ir iš savo vynuogyno – taip, kaip daro Europa jau daug daug metų. Tad galima teigti, kad Naujojo Pasaulio vynas ieško savo charakterio ir tampa įdomesnis.
Norint išsirinkti lengvesnį ir gaivesnį vyną, pašnekovas rekomenduoja atkreipti dėmesį į Pinot Noir, Tempranillo, Sangiovese uogas.
Pinot Noir vynuogių veislė visuomet bus lengvesnė, gaivesnė, neturės taninų, gali turėti šiek tiek ąžuolo. Tačiau kartu turės daugiau rūgšties, o tai ne visiems gali patikti.
Tarpinio stiliaus ir pakankamai minkšta uoga yra ispaniška Tempranillo. Su ne per daug taninų, vidutiniška rūgštimi, dažnai ji būna ilgai pabrandinta ąžuole, tada būna minkštesnė.
Italijoje, Toskanoje, iš Sangiovese gaminamas Chianti vynas yra gaivios rūgšties, vaisiškas, kvepiantis vyšniomis, gali būti ir brandinamas ąžuolo statinėse, kas suteiks daugiau kompleksijos.
Kalbant apie baltąsias uogas, kaip vieną populiariausių vynuogių veislių A.Darasevičius išskiria Chardonnay, kuri turi vidutinišką rūgšties kiekį ir vien dėl to patinka daugeliui. Joje esanti rūgštis neišsišoka, vyne gali atsirasti ąžuolo, tada vynas bus galingas, intensyvus, su prinokusiais obuoliais, daug prinokusių citrusų kvape. Tačiau tas pats Chardonnay pakankamai gaivus, jei bus pagamintas Prancūzijos Šabli regione, kur mikroklimatas ir kalkakmenio dirvožemis suformuoja plieninę rūgštį, jaučiami žali neprinokę obuoliai.
Sauvignon Blanc vynuogių veislė turi aukštą rūgšties kiekį, kuris būdingas visame pasaulyje augančioms šios veislės uogoms. Skirtinguose regionuose, priklausomai nuo dirvožemio, gali būti išreikštas skirtingas minerališkumas ir nevienodas kivių, juodųjų serbentų, agrastų kvapų intensyvumas. Įvairūs niuansai atsiranda kiekviename regione, bet iš principo tai bus gaivus, kvapnus, lengvas vynas.
Taigi vyno skoniui ne visuomet lemiamą įtaką daro vynuogės veislė. Dirvožemis, kuriame tarpsta vynmedžiai, yra vienas svarbiausių aspektų, norint sukurti vyną su charakteriu, arba, kitaip tariant, terroir.
„Skirtingi dirvožemiai tinka skirtingoms vynuogių veislėms arba gali jas charakteringiau išreikšti. Tarkime, molis labiau patinka Merlot, žvyras labiau patinka Cabernet Sauvignon uogoms. Kalkakmenis, pavyzdžiui, labai patinka Chardonnay vynuogėms ir visas pasaulis, gamindamas vyną iš šios vynuogės, seka būtent Burgundija“, – sudėtingus vyno ir dirvožemio santykius atskleidžia A.Darasevičius.
Dirvožemio įtaką vyno kokybei puikiai atspindi Priorato regionas Ispanijoje, kur vynmedžiai auga ant labai stačių šlaitų skurdžioje žemėje. Apie šio regiono vyną ne veltui sakoma, kad „vynas čia gimsta iš akmens“. Ieškodamos maisto, vynmedžių šaknys prasibrauna net 25 metrus gilyn, tada kiekviena šaknelė prikaupia mineralų ir viską atiduoda negausiai derančioms uogoms.
„Kadangi vynmedis badauja, jis sukuria labai koncentruotą uogą. Tai supratę vyndariai sodindami vynuoges stengiasi nesukurti komforto sąlygų, kad krūmas galėtų pats kovoti“, – būdą, kaip galima pakelti vyno kokybę visu laipteliu, išduoda ekspertas.
Someljė taip pat paaiškina, kodėl labai smarkiai gali skirtis to paties gamintojo iš tų pačių vynuogių, tačiau skirtingais metais pagamintas vynas.
„Labai daug reikšmės vyno kokybei turi pavasario šalnos, kurių metu daug vynuogių žiedų nušąla. Vyndariai su jomis kovoja įvairiomis priemonėmis – kūrena laužus, naudoja įvairias technikas. Kitas faktorius – lietus derliaus nuėmimo metu. Uogų skinti tuomet negalima, o jos vis tiek noksta. Pernokusiose uogose susikaupia daugiau cukraus, tada arba vynas bus saldesnis, arba jis turės daugiau alkoholio. Vienas procentas alkoholio yra apie 20 g likutinio cukraus. Vyne palikus 20 g cukraus, jis jau tampa pusiau sausas. Dažniausiai sausame raudonajame vyne mes turime 6-7 gramus. Jeigu jame bus 20 gramų – tada bus jau visai kitas paties vyno stilius“, – vyno gamybos subtilybes atskleidžia pašnekovas.
Anot A.Darasevičiaus, pasitaiko metų, dėl kurių klimato salygų net ir geriausiai žinomas vynas tampa sunkiau atpažįstamais. Tokie buvo 2015 metai, kurie pasižymėjo karščiais ir vynas daugelyje regionų įgijo visiškai kitokių atspalvių, tapo saldesnis. Netgi plieninę rūgštį turintis Chablis tapo sunkiai suprantamas, saldesnis. Tokių metų nebūna daug, bet pasitaiko.
2017-ieji vyndariams taip pat nebuvo lengvi, nes užklupo smarkios pavasarinės šanos, vasarą buvo daug lietaus. Tad jau dabar skelbiama, kad derlius šiemet bus daug mažesnis. O koks bus vyno skonis – pamatysime.
