Lietuvoje obuoliai pasirodė XIV amžiaus pradžioje iš Livonijos pusės. Tačiau ilgokai šis vaisius buvo brangoka retenybė. Dabar gi sunku įsivaizduoti Lietuvos kraštovaizdį be obelų sodų, o agronomas Balys Karazija 1926 metais Anykščiuose sukūrė obuolių vyndarystės tradicijas. Rinkodaros tikslais tarpukario tarptautinėse parodose Anykščių kraštas net buvo pristatinėjamas kaip Lietuvos Burgundija.
Pamenu juokingą nuotykį, kuomet prieš keliolika metų pažįstamas vokietis iš Frankfurto prie Maino mane paslaptingai vežė į nuošalią smuklę kalnuose ir su pasididžiavimu pavaišino obuolių vynu. „Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur gali paragauti obuolių vyno“, – tarė bičiulis. Negadinau jam nuotaikos.
Obuolių civilizacijos istorijoje apstu. Heraklis turėjo parnešti auksinį obuolį iš hesperidžių sodo. Antikoje mesdamas obuolį į merginą prisipažindavai meilėje. JAV ir Britanijoje švenčiamos neoficialios „obuolio dienos“. Niutonui obuolys padėjo atrasti žemės traukos dėsnį. „The Beatles“ įrašų studija vadinosi „Apple records“ (Obuolio įrašai). Niujorko pravardė „Big apple“ – didysis obuolys. Tokių obuolinių faktų – daugybė.
Kaip ir obuolių patiekalų. Jūsų skoniui – uošvės Birutės obuolienės receptas.
Obuolienė
Ingredientai:
- 1 kg obuolių, skaniausia antaniniai, kitus rinkitės kuo rūgštesnius;
- 200 g cukraus;
- 1 nubrauktas arbatinis šaukštelis cinamono;
- 4 gvazdikėliai.
Gaminimas:
1. Obuolius nulupame, supjaustome skiltelėmis, užpilame cukrumi ir palaikome gerą pusdienį.
2. Kai atsiranda skysčio, obuolius dedame ant viryklės ir verdame gerą valandą, kol obuolienė pasidaro tiršta ir rusvos spalvos. Nepamirškite maišyti, ypač prieš pabaigą, kad neprisviltų.
3. Išvirusią obuolienę karštą supilstome į stiklainius, palaukiame, kol atvės, tada užsukame. Laikome šaldytuve.
