Ar vartotinas žodis „foršmakas“? Kalbininkai siūlo šį patiekalą vadinti prakandu ar kapota silke, nes neva „foršmakas“ kilęs iš rusiškojo форшмак. Bet iš tikrųjų žodis kilo iš senosios vokiečių kalbos – vorschmack ir reiškia užkandį prieš pagrindinį valgį. Sunku įsivaizduoti, kad litvakai ir mūsų seneliai bei proseneliai vadino šį silkių užkandį kitaip. Dabar gi interneto platybėse „foršmakas“ dažnai pristatomas kaip rusiškos virtuvės patiekalas, nors tai yra bene dažniausias kitų tautų virtuvėse prigijęs žydų patiekalas.
Tarpukaryje silkė sudarė beveik šimtą procentų į Lietuvą importuojamos žuvies, o vienam šalies gyventojui per metus tekdavo beveik po 5 kilogramus silkės. Po Lietuvą silkę paskirstydavo žydų pirkliai, tad nenuostabu, kad ir silkių receptai dažnai siejami su litvakų palikimu.
Patarimas – „foršmakui“ naudokite „Matjes“ silkę. Ji pati riebiausia, nes nėra neršusi.
Ingredientai (6 valgytojams):
- 2–3 „Matjes“ silkių filė (pagal dydį);
- 2 rūgštesni obuoliai;
- 2 virti kiaušiniai;
- 1/3 stiklinės trintų graikinių riešutų;
- 1 svogūnas;
- 1 arbat. šaukšt. citrinų sulčių;
- 1 arbat. šaukšt. cinamono;
- alyvuogių aliejaus, druskos, juodųjų pipirų – pagal skonį.
Gaminimas:
1. Silkę rankiniu būdu sumalame mėsmalėje. Obuolius nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir su svogūnu dar kartą su silke sumalame mėsmalėje.
2. Į masę įdedame citrinos sultis, druską, pipirus, cinamoną, graikinius riešutus, kiaušinius. Suminkome. Užpilame aliejaus.
3. Kitas būdas – silkę, obuolius, svogūnus, kiaušinius smulkiai sukapojame ir tada sumaišome su likusiais ingredientais.
„Foršmakas“ įprastai patiekiamas su juoda duona, skrebučiais. Skanu ir su šaltomis ar karštomis virtomis bulvėmis.
