Bet sodinti viščiuką ant alaus skardinės ranka nekyla – pirmiausiai dėl dažyto paviršiaus. Antra – kyla daug diskusijų, ar alus tikrai gerai garuoja iš skardinės ir minkština kepsnį.
Nutariau padaryti eksperimentą – kad butų ir viščiukas, ir alus, ir skarda, bet nebūtų alaus skardinės. Įtryniau viščiuką prieskoniais (kaip kas mėgsta – aš dėjau druskos, maltų juodųjų pipirų, paprikos miltelių dėl spalvos, kmynų, aliejaus). Kol žmona nematė, paėmiau kekso kepimo formą ir skardinį dubenį. „Pasodinau“ viščiuką ant formos, įpyliau į ją ir į dubenį alaus, įstačiau kepimo formą į dubenį – gaunasi kelių lygių alaus garavimo srautas kepant.
Pašoviau į 160 laipsnių karščio orkaitę. Kepiau apie valandą. Bet geriausia tikrinti, ar iškepė, įbedant ploną peilį į krūtinėlę.
Rezultatas – itin minkštas, sultingas kepsnys, nuo kaulų byranti mėsą ir puikus karštas padažas kekso formoje.
Visi indai lengvai išsiplovė.
Viščiukas skanus ir atšalęs.
Gero apetito!
